Pasak susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus, taip įamžinti Baltijos kelio atminimą pasiūlė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, o Susisiekimo ministerija tam pritaria.

„Norime įamžinti tokį įvykį ir tas kelių atkarpas, kuriose prieš daugiau nei trisdešimtmetį buvo išsirikiavę žmonės, pavadinti Baltijos keliu“, – BNS sakė V. Kondratovičius.

Jo teigimu, sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė, o analogiškas pasiūlymas dėl Baltijos kelio įamžinimo bus teikiamas ir Latvijai bei Estijai.

„Per Baltijos šalių kelininkų asociaciją, kuriai priklauso ir Latvija bei Estija, siūlysime prisidėti prie šios iniciatyvos ir panašiu būdu įamžinti Baltijos kelią savo šalyse“, – sakė viceministras.

Baltijos kelio pavadinimą siūloma suteikti autostradai nuo Vilniaus iki Panevėžio, taip pat kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui iki Latvijos sienos.

Norime įamžinti tokį įvykį ir tas kelių atkarpas, kuriose prieš daugiau nei trisdešimtmetį buvo išsirikiavę žmonės, pavadinti Baltijos keliu.

1989 metų rugpjūčio 23-iąją Baltijos kelio akcijoje į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Ši akcija pasiuntė žinią pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

Baltijos kelias tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo simboliu. 2004 metais į gyvąją grandinę protestuoti prieš Kinijos karinius grasinimus susikibo Taivano gyventojai, o 2013 metais tokią akciją pakartojo nuo Ispanijos siekiantys atsiskirti katalonai. Pernai tūkstančių žmonių 40 kilometrų ilgio gyva grandinė nusidriekė Honkonge, kur vietos gyventojai protestuoja prieš Kinijos kišimąsi.