1989 m. viename Vilniaus skverų pastatytas berniukas „Lakštingala“ iš Petro Cvirkos apsakymų savo vietos palikti neketina.

„Skulptorius vėlyvuoju sovietmečiu sukūrė lyg įvaizdindamas vieną iš P. Cvirkos kūrinių, vėliau artimieji ir giminės kalbėjo, kad jis norėjo visai kita padaryti“, – apie tiksliai nežinomą skulptoriaus įkvėpimą sakė istorikas Norbertas Černiauskas.

Pats P. Cvirka nuo pjedestalo nužengė dar rudenį. Vis dėlto lietuviai negailestingiausi sovietinių karių paminklams. Iš daugiau nei 1 tūkst. „Baltijos tyrimų“ apklaustų gyventojų pusė pritarė, kad šalyje sovietų kariams skirti paminklai būtų nugriauti. Išsaugoti sovietinių karių paminklus norėtų tik dešimtadalis.

Kaip rodo apklausos rezultatai, sovietų kariams skirtų paminklų nukėlimui daugiausia pritaria jaunesni nei 50 metų žmonės. O iš vyresnių gyventojų griovimui pritaria 44 proc.

Vis dėlto specialistai įsitikinę, kad viso sovietinio palikimo į Grūto parką sugrūsti nepavyks.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Galbūt kažkurie paminklai galėtų tapti eksponatais savo natūralioje aplinkoje. Prie jų galėtų būti pastatyti informaciniai stendai, kurie papasakotų, kaip paminklai konstravo tam tikrus pergalės, sovietinės šlovingos armijos ir panašius motyvus“, – apie galimą alternatyvą sakė VU TSPMI lektorė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė.

Sovietinių karių kapaviečių Lietuvoje, Kultūros departamento turimais duomenimis, – 160.

„Tačiau ne visose vietose iki šiol buvo saugomi paminklai. 46 iš jų buvo saugomi tik palaikai ir reljefas. Vadinasi, sprendimus reikėtų priimti maždaug apie 90 palaidojimo vietų“, – sakė Kultūros departamento apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.

Mes juos nukelsime, nes tai sovietų ideologijos simboliai, ne antkapiai.

Sovietų karių paminklų jau neliko Raseiniuose, Ariogaloje, Merkinėje. Memorialų su sovietine simbolika neliko Palangoje, Kėdainiuose ir Kaune. Vienos didžiausių skulptūrų – šešių granitinių karių netrukus turėtų nelikti ir sostinės Antakalnio kapinėse.

„Jie nė kiek nesusiję su palaidojimais ir todėl mes juos nukelsime, nes tai sovietų ideologijos simboliai, ne antkapiai“, – pažymėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Tačiau Grūto parkas gūžčioja pečiais. Nors nukeltų paminklų daugėja, tačiau iki Grūto parko jie neatkeliauja.

„Pati savivaldybė gal pasimetusi, kas finansuos, kas nuims, demontuos ar veš. Jiems reikėjo iš aukščiau vykdymo plano“, – svarstė Grūto parko rinkodaros direktorius Richardas Barkas.

Kol kas parke tik kelios neseniai nuverstos skulptūros – viena iš Merkinės ir dvi iš Kėdainių. Tačiau istorikai pabrėžia, kad riba griauti ar palikti – plona. Esą, kol griaunami sovietinių karių paminklai, pažeidžiantys viešąją erdvę, viskas gerai.

„Atskyrimas yra visai logiškas“, – sakė N.Černiauskas.

Tačiau, anot istorikų, riba būtų peržengta, jei atsisakytume to laiko literatūros ar imtume naikinti paminklus privačiose erdvėse.

„Priimamas sprendimas nugriauti paminklą, jie užsiropščia ant galvos ir su kūju daužo. Šalinimai turėtų būti daromi adekvačiai“, – savo nuomonę pabrėžė istorikas N.Černiauskas.

Tiesa, sovietiniai kariai stovi ne visuose miestuose, tačiau sovietinio palikimo, kurio žmonės norėtų atsisakyti, užtektinai.

„Tikrai manau, kad nereikia palikti. Reikia reaguoti į gyventojų nuotaikas ir tikrai tai bus padaryta“, – akcentavo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Tai nėra ir neturi būti rungtynės, kuri savivaldybė greičiau ir garsiau. Tai turime padaryti kaip galima greičiau, bet laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų“, – teigė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.