Straipsnis „Vaikams - pasakos apie homoseksualus" mane labai nuliūdino. Nekaltinu laikraščio ar žurnalistų, tiesiog keista visuomenės nuomonė ir „problemos“ vertinimas, - laiške rašo portalo skaitytoja Gabija.

„O ne, mano vaikui skaitomos pasakos apie gėjus! Kaip šlykštu!" - atrodo, kad tokios ir panašios reakcijos į platesnį švietimą lietuviams yra norma. Geriau išmokyti savo atžalas apie „lezbes“ ir „pydarus“, apie niekingus visuomenės atstovus ir toliau plėsti homofobiją ugdant nei  tolerancijos, nei supratingumo nepažįstančias kartas, negu leisti vaikui pažinti kitokį požiūrį ir ugdyti sąmoningumą.

Straipsnyje neradau nė vieno argumento, kodėl pasaka apie gėjų meilę yra blogai, kodėl tai kažkaip turėtų kenkti darželinukui.

Dažniausiai nepakantumas homoseksualumui yra pridengiamas tuo, kad homoseksualūs žmonės neturi demonstruoti savo lytinės orientacijos paraduose ar apskritai viešumoje, nes „kas vyksta miegamajame, ten turi ir likti“.

Tačiau šioje pasakoje nekalbama apie seksą, kiek supratau kuriama meilės istorija tarp dviejų jaunuolių ir aš niekaip nesuprantu, kodėl meilė, viena didžiausių vertybių, Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai bei visiems kitiems straipsnyje kalbintiems žmonėms tapo pasišlykštėjimą ir siaubą keliančiu dalyku. Kodėl kalbant apie gėjus pamirštama esmė - meilė ir prisimenama tik tai, kas visuomenėje traktuojama šlykštu - homoseksualių žmonių lytiniai santykiai?

Sunku suprasti ir tai, kodėl, kaip teigia NŠTA, mažamečiui taps sunku atsirinkti savo tapatybę supratus, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų yra tiesiog sukurti visuomenės, ir kad vyrai gali verkti, būti jausmingi, o moterys neprivalo atrodyti gundančiai ar būti namų šeimininkėmis.

Mano nuomone, vaikams ar paaugliams, pažinusiems tik tokį švietimą, kokį siūlo dabartinė švietimo sistema, ir atsisakius bet kokio platesnio požiūrio, gyvenime atsiranda daug sunkumų, nes žmogus turi slėptis savyje, neigti savo asmenybę, bandydamas prisitaikyti prie visuomenėje įsivyravusių „normų“. Tai sukelia daug psichologinių problemų ir neretai gali baigtis savižudybę. Ir aš nekalbu tik apie homoseksualumo neigimą, bet ir  apie visuomenėje vyraujančius stereotipus peršančius konkretų gyvenimo būdą, lyčių skirtingumą (pavyzdžiui, jau minėtos vyro jautrumo ar moteriško grožio problemos).

Jeigu tėvai yra užsispaudę ir nepripažįsta kitų nuomonių, leidžiasi manipuliuojami stereotipų, tai bent savo vaikams tegu palieka laisvę pasirinkti būti ar nebūti aklai tikinčiais pasenusiu tapatybės supratimu ir stereotipų teisingumu.