Šalies įstatymų nepaisantiems užsieniečiams dalis gyventojų griežtų priemonių negaili.
„Jeigu darai nusikaltimus ir negerbi mano šalies įstatymų, tai arba į kalėjimą, arba viso gero. Tegu nusikaltimus daro savo šalyse“, – sakė pašnekovas.
Dalis žmonių baiminasi, kad Lietuva gali susidurti su problemomis, kurias jau patiria kai kurios Vakarų Europos valstybės.
„Visokios riaušės, terorizmo grėsmės ir kiti neramumai“, – svarstė gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Per pastaruosius metus nusikalstamumas Lietuvoje sumažėjo maždaug 9 proc. Pernai šalyje registruota beveik 43 tūkst. nusikalstamų veikų.
Dalis jų tenka užsieniečiams.
„Kasmet užsieniečiai padaro apie tūkstantį nusikalstamų veikų. Tai sudaro apie 4 proc. visų Lietuvoje registruojamų nusikaltimų“, – teigė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Policijos duomenimis, situacija išlieka stabili. Sunkių nusikaltimų, kuriuose įtariami užsieniečiai, per metus fiksuojama apie šimtą.
„Dažniausiai kalbame apie vairavimą neblaiviems, dokumentų klastojimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą ar su narkotikais susijusias nusikalstamas veikas“, – aiškino R. Matonis.
Seimo narys Vytautas Sinica siūlo nelaukti, kol problemos taps didesnės. Jo siūlymu, nusikaltę užsieniečiai turėtų būti deportuojami iš Lietuvos.
„Neturėtume importuoti nusikalstamumo. Savo problemų turime pakankamai. Jei žmogus sąmoningai padaro nusikaltimą, turime būti griežti“, – sakė V. Sinica.
Šiam siūlymui Seimas po pateikimo pritarė dar balandį, o dabar jam pritarė ir Vyriausybė.
„Aš pati esu užsienietė, todėl tikiuosi, kad manęs nedeportuos. Esu latvė“, – juokavo viena pašnekovė.
„Ne tik deportuoti – pirmiausia turi atlikti bausmę“, – teigė kitas gyventojas.
Toks ir yra siūlomas modelis. Nusikaltęs užsienietis pirmiausia atliktų teismo skirtą bausmę, o vėliau būtų išsiųstas iš Lietuvos.
„Kalbant apie migraciją iš kai kurių musulmoniškų šalių, matomas išaugęs nusikaltimų prieš moteris skaičius. Tai viena iš priežasčių, kodėl turime veikti iš anksto“, – argumentavo V. Sinica.
Vis dėlto gyventojų nuomonės dėl tokio siūlymo išsiskiria.
„Jeigu padarė labai sunkų nusikaltimą, pritarčiau. Pavyzdžiui, žmogžudystę“, – sakė pašnekovas.
„Reikėtų vertinti individualiai. Jei žmogus pavogė bandelę, gal deportacija būtų per griežta bausmė“, – svarstė kita gyventoja.
„Noriu matyti baltus veidus, dirbančius žmones“, – sakė pašnekovė.
„Jeigu lietuvis padarytų tą patį nusikaltimą, man neatrodo racionalu žmogų deportuoti vien todėl, kad jis yra iš kitos šalies“, – teigė kitas pašnekovas.
Tačiau kai kurie parlamentarai siūlymo esmės nesupranta.
„Matyt, suprantant, kaip V. Sinica, vėliau yra atkartojamos V. Benkunsko iniciatyvos, dabar belieka laukti V. Benkunsko parašų rinkimo, prašant išsiųsti žmones iš šalies“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Teisėje šie dalykai jau yra sureguliuoti. Man atrodo, kad žmogus tiesiog siekia dėmesio“, – sakė Seimo narys Laurynas Šedvydis.
Įstatymai šiuo metu numato galimybę deportuoti užsienietį, jei jis kelia grėsmę nacionaliniam ar viešajam saugumui. Tiesa, anot V. Sinicos, praktikoje tai vyksta per lėtai.
„Kiekvienais metais vidutiniškai apie tūkstantį asmenų, jau esančių Lietuvoje, pripažįstami keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Kadangi trūksta pajėgumų, dažnai tokius žmones identifikuojame tik po kurio laiko“, – aiškino V. Sinica.
Konservatorių lyderis siūlymui pritaria. Nors užsieniečių padaromų nusikaltimų kol kas nėra daug, anot jo, grėsmės gali augti, nes dalis migrantų jau turi teisę atsivežti savo šeimos narius. Skaičiuojama, kad papildomai į Lietuvą gali atvykti iki 80 tūkst. užsieniečių.
„Valstybė turi galvoti apie ateitį, planuoti į priekį, numatyti galimas grėsmes ir būdus joms užkirsti kelią“, – sakė L. Kasčiūnas.
Deportacija būtų taikoma laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams, taip pat atvykusiems čia dirbti. V. Sinica siūlo, kad už pastarųjų išsiuntimą iš šalies sumokėtų darbdaviai.
„Kaip darbdaviai padengia kalbos kursų išlaidas, taip tam tikrais atvejais galėtų padengti ir deportacijos išlaidas, jei asmuo kelia pavojų visuomenei“, – teigė V. Sinica.
Anot Žmogaus teisių komiteto pirmininko, toks siūlymas prieštarautų Konstitucijai.
„Jeigu darbuotojas nusikaltimą padarė ne darbo vietoje ir ne darbo metu, tokie teisiniai santykiai negali būti reguliuojami tokiu būdu“, – sakė L. Šedvydis.
Migracijos departamento duomenimis, leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 210 tūkst. užsieniečių.
Naujausi komentarai