“Klaipėdos” apžvalgininko požiūris

Nusikonsultavusių konsultantų konsultacijos

Socialinių mokslų daktaras

Žavėjimasis ir keliaklupsčiavimas prieš visokį užsienietišką šlamštą apogėjų buvo pasiekęs sovietmečio pabaigoje. Tada viskas, kas buvo “iš ten”, mums, amžiniems purvo braidytojams, atrodė nepasiekiama svajonė, tiesiog stebuklas, kurį galėjai paliesti, retsykiais netgi sunaudoti. Ne ką mažiau stebuklingesni atrodė ir patys užsieniečiai bei visa, kas su jais susiję. Dabar, kai užsienio šlamšto ir surogatų atsikandome iki soties, kada įsitikinome, kad ir patys ne prasčiau už juos galime padaryti, tas žavesys atlėgo. Tačiau tikėjimas, kad ten viskas geriau, vis dar kirba sielos gilumoje.

Tendencija teikia vilčių

Tačiau ir pas mus ne viskas taip blogai. Tarkime, kad ir žmonės. Juk turime puikių specialistų, aukščiausio lygio savo profesijos virtuozų, kurių meistriškumas ir žinios stebina tuos pačius mūsų vis dar adoruojamus užsieniečius.

Štai mūsų gydytojų žinios žavi net ant aukščiausių pjedestalų keliamus amerikiečius. Bėda tik tai, kad mūsiškiai dirba dažniausiai su persenusia diagnostikos įranga, kita medicinine aparatūra. Ne vienas užsienio medikas yra prisipažinęs, kad, turėdamas tokias sąlygas kaip Lietuvos medikai, jis vargu ar galėtų padėti ligoniui. Bet mūsiškiai padeda, gydo, išgydo, o įsigiję tą stebuklingą ir pasakiškai brangią aparatūrą, puikiausiai ja naudojasi. Taigi išvada paprasta – sudaryk žmogui sąlygas, ir jis bus ne tik kaip “užsienietis”, bet dar geresnis už jį.

Norvegai džiaugiasi mūsų medicinos seserų kvalifikacija ir darbštumu bei meile ligoniui. Ir nieko nuostabaus čia nėra – žinių pakanka, žmogiškų savybių – taip pat, darbo įgūdžių netrūksta, o kai už visa tai yra padoriai užmokama, rezultatai dažniausiai būna puikūs.

Nesiskundžia skandinavai ir lietuvių statybininkų, stalių ir dailidžių kvalifikacija. Stebisi, kad neretas lietuvis puikiai įvaldęs net po kelias specialybes, o ir dirbti gali nuo ankstyvo ryto iki vėlumos.

Ne ką prasčiau atrodo ir naujųjų profesijų – kompiuterių specialistai, programuotojai, vadybininkai ir kiti. Daugelis jų, pradėję nuo nulio, netrukus daro karjerą, tampa netgi labai stambių padalinių vadovais.

Savaime suprantama, kad priešingų pavyzdžių galima rasti daugiau. Išvykęs į užsienį ir tikėdamasis lengvos duonos, ne vienas lietuvis yra užsirekomendavęs kaip avantiūristas, sukčius ir nepataisomas tinginys, tiek ir tegebąs, kad nuolat reikštų savo nepasitenkinimą ir pretenzijas. Tačiau bendra tendencija vis tiek teikia vilčių.

Traukiniai į viena pusę

Panašiai yra ir čia, Lietuvoje, kur užsienio specialistų taip pat pasitaiko visokių. O kartais jų ribotumas, imperatoriškoji puikybė, tuščias pasipūtimas net didžiausios kantrybės žmogų gali išvesti iš pusiausvyros.

Tarkime, kad ir tai, kaip reikia vertinti Europos investicinio banko ataskaitą ar reklaminį leidinį, kur XXI amžiaus pradžioje, kada nesunku nuspausti atitinkamą kompiuterio klavišą ir sužinoti viską, ką tik nori, rašoma, kad Lietuvos sostinė yra Kaunas, o po Laisvės alėjos soboro nuotrauka parašyta, kad tai Klaipėdos bažnyčia. Ne ką mažiau geografinių atradimų bei akivaizdžių liapsusų ir kituose leidiniuose. Štai tau ir informacinis amžius, informacinis technologijos ir taip giriamo užsienio vadybininkų kompetencija. O juk šiuo atveju ji žemesnė nei populiariosios Juro Jencevičiaus laidos “Klausimėlis” herojų, pai-niojančių valstybes su jų sostinėmis, garsius mokslininkus su daiktais ir apskritai gyvenančius visiškai kitų socialinių ir vertybinių išmatavimų pasaulyje.

Arba keletą metų “Lietuvos telekomui” vadovavęs “genialus vadybininkas” iš Suomijos Tapio Parma. Iškauliję iš konservatorių penkerių metų monopolį savo paslaugoms, tik tą ir darė, kad kone kas mėnesį didino paslaugų tarifus. Kur toks sandoris su konservatoriais ir tokia “geniali” vadyba nuvedė, matome jau dabar. Dar aiškiau bus ateityje, kada laidinio ryšio paslaugų atsisakys didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Gyvenime taip visada būna: traukinį, kuris važiuoja tik į vieną pusę, galiausiai palieka visi jo keleiviai. Būtent taip dirbo “Telekomo” vadyba, pradžioje uždirbdavusi šimtamilijoninius pelnus, o dabar bejėgiškai skaičiuojanti kaskart vis labiau didėjančius nuostolius.

Konsultantų pasipūtimo vaisiai

Potraukis laižyti užsieniečiams atitinkamas vietas ir asmeninio pelno siekimas pagimdė dar vieną Lietuvos konservatorių šventą kūdikėlį – “Williams”. Kada visi kvalifikuoti ir daugiau ar mažiau tituluoti ekspertai bei paprasčiausiai blaiviai mąstantys žmonės visa gerkle šaukė: - Ką darote?, į puikybę pasikėlę konservatorių muzikantai, literatai, gydytojai ir fizikai atsakydavo – gelbstime “Mažeikių naftą” nuo Ivano ir išgrobstymo. Ir išgelbėjo: amerikiečiai per porą metų prisivogė tiek, kiek nebuvo pasiglemžta per visą įmonės veiklą, ir ramia sąžine prie vamzdžio ir ant vamzdžio pasodino tą patį Ivaną.

O juk kiek puikybės buvo! Kokia kontrolė buvo įvesta! Tarnybinių mašinų negalima statyti arčiau kaip per 150 metrų nuo administracinio pastato, taip kratydavo darbuotojus, tarsi jie į burną prisiėmę galėjo išnešti kokį gurkšnį naftos. Tuo tarpu patys neįstengė ne tik pradėti rekonstrukcijos, bet net pačiu paprasčiausiu lygiu susikalbėti su naftos tiekėjais.

Netiko Būtingės terminalui ir Lietuvos locmanai. Ne ta kvalifikacija! Išsikvietė iš Olandijos. Kuo viskas baigėsi, dabar žino visi. Net žarnos, per kurią buvo pumpuojama į plūdurą nafta, nesugebėjo kaip reikia prižiūrėti. Pasirodo, jiems maži žarnos įtrūkimai net dabar, po avarijos, neatrodo turėję įtakos avarijai. Tuo tarpu mūsų specialistams viskas daugiau nei aišku – žarna įtrūko dėl aplaidžios eksploatacijos ir iš jos išsiliejo nafta. Laiku netikrino, nevalė sąnašų, o aptikę įtrūkimus paprasčiausiai numojo ranka – praeis! Deja, nepraėjo.

Tokių ir panašių užsienio specialistų kvalifikacinio pasipūtimo atvejų per dešimtmetį galime suskaičiuoti šimtus. Tad po viso to, kas pasakyta, pats laikas paklausti vieno paprasto dalyko: - Ar ne laikas prablaivėti, atsipeikėti ir pradėti gerbti savą žmogų, savą specialistą, kuris čia gimė, užaugo, įsigijo išsilavinimą ir kuris žino, kad jis čia gyvens, nes niekur kitur savo namų neturi.

Deja, kol kas viskas kitaip. Vos tik kas nors atsitinka, tuojau pat konsultantai iš užsienio. Konsultuoja, konsultuoja, prisikonsultuoja pinigų ir dingsta. O jų konsultavimo padarinius vis tiek tenka taisyti mūsų specialistams.

Taip buvo ir bus visada, kol vaikščiosime sukumpę, nuolankiai sutikdami su viskuo, kas iš ten, ir nematydami, kad geriausi žmonės, geriausi specialistai yra šalia mūsų. Čia – Lietuvoje, čia – Klaipėdoje!