Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu.

Pusė respondentų (49,9 proc.) mano, kad dėl to prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo tarpu nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui būtų mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad vos 28,2 proc. apklaustųjų pritaria GP siejimui su trečiąja vakcinos doze (tuo tarpu nepritaria 53,7 proc.). Galimybių pasą, kaip koronaviruso pandemijos valdymo instrumentą, apklausos dalyviai vertina skirtingai: jam nepritaria 45,7 proc., pritaria 43 proc. apklaustųjų.

Padaugėjo abejojančiųjų galimybių pasu

Palyginti su 2021 m. rugsėjo 9–16 d. vykdyto tyrimo duomenimis, pritariančiųjų galimybių pasui dalis nepakito (42,3 proc. rugsėjį ir 43 proc. gruodį), tačiau padaugėjo juo abejojančiųjų (nuo 8 proc. rugsėjį iki 11,3 proc. gruodį).

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie duomenys leidžia teigti, kad visuomenė nemato realių teigiamų galimybių paso įtakos pandemijos valdymui rezultatų, todėl palankiai jį vertinančiųjų dalis nedidėja, o abejojančiųjų procentas nežymiai auga.

Iš „Vilmorus“ 2021 m. gruodžio 10–18 dienomis atliktos apklausos duomenų matyti, jog galimybių pasui dažniau pritaria gyventojai nuo 40 iki 49 m. (44,8 proc.) ir 70 m. bei vyresni (52,5 proc.). Asmenų nuo 18 m. iki 29 m. pritariančių bei nepritariančių GP skaičius panašus – po 46,3 proc., o likusiose amžiaus grupėse galimybių pasui nepritariama žymiai dažniau, ir ši pozicija ypač ryški 30–39 m. ir 50–59 m. amžiaus grupėse (jose GP nepritaria po 50 proc. apklaustųjų) bei tarp 60–69 m. amžiaus žmonių (47,1 proc.). Tuo tarpu pritariančiųjų galimybių pasui procentas šiose amžiaus grupėse yra žymiai mažesnis ir svyruoja nuo 37,6 proc. (tarp 50–59 m.) iki 40,7 proc. (tarp 60–69 m.).

Tikėtina, tai žmonės, kurie daugiau ar mažiau tiesiogiai susiduria su GP reikalavimais ir ribojimais bei ne iki galo aiškiais praktiniais ribojimų taikymais darbo sferoje.

„Rugsėjį atliktame tyrime galimybių paso įvedimo, sprendžiant pandemijos valdymo klausimus, labiausiai nepalaikė to paties amžiaus gyventojų grupės – darbingo amžiaus asmenys nuo 30 iki 39 m. (62,8 proc.) ir nuo 50 iki 59 m. (60,1 proc.). Tikėtina, tai žmonės, kurie daugiau ar mažiau tiesiogiai susiduria su GP reikalavimais ir ribojimais bei ne iki galo aiškiais praktiniais ribojimų taikymais darbo sferoje“, – aiškina dr. Ž. Advilonienė.

GP vaikams dažniausiai nepritaria asmenys nuo 30 iki 59 metų

Kalbant apie galimybių paso taikymą vaikams nuo 12 metų, tyrime dalyvavusiųjų išsakytose pozicijose matoma dar ryškesnė nuomonių takoskyra: GP vaikams įvedimui nepritaria arba juo abejoja aiški dauguma gyventojų – 81,2 proc.: beveik du trečdaliai (63,4 proc.) tam nepritaria, dar  mažiau nei penktadalis neturi nuomonės (17,8 proc.). Pritariančiųjų galimybių pasui vaikams nuo 12 m. yra aiški mažuma – 18,8 proc.

Dr. Ž. Advilonienė atkreipia dėmesį, jog GP vaikams taikymui dažniausiai nepritaria, tikėtina, panašaus amžiaus vaikus auginantys tėvai, globėjai, įtėviai, seneliai – asmenys nuo 30 iki 59 metų.

„Kalbant apie galimybių paso taikymą vaikams nuo 12 metų, negatyvus tokio naujo pandemijos valdymo įrankio vertinimas gerokai viršija rugsėjo duomenis apie požiūrį į galimybių pasą apskritai: tarp turinčiųjų nebaigtą vidurinį išsimokslinimą neigiamai tokį Vyriausybės sprendimą vertina net 75,8 proc., tarp asmenų su aukštuoju išsimokslinimu – 53,4 proc.“, – teigia sociologė.

Pasak Ž. Advilonienės, gauti duomenys rodo, kad nepriklausomai nuo daugelio sociodemografinių rodiklių, didžioji visuomenės dalis negatyviai vertina vaikų nuo 12 m. galimybių ribojimą, pasitelkiant galimybių paso jiems įvedimą.

Apklaustieji kritiški pastiprinamojo skiepo susiejimui su GP

Atsakant į klausimą „Ar pritariate, kad galimybių paso galiojimas būtų siejamas su trečiąja skiepo nuo COVID-19 doze?“, išryškėjo aiški tendencija, kad pagal visus be išimties demografinius kriterijus (lytį, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį, pajamas vienam šeimos nariui, gyvenamąją vietą) nepritarimas GP susiejimui su sustiprinančiąja skiepo nuo COVID-19 doze yra žymiai didesnis, nei pritarimas jam.

Dr. Ž. Advilonienės teigimu, tikėtina, jog tokį požiūrį nulėmė įvairūs veiksniai: apviltas lūkestis, kai viešojoje komunikacijoje buvo skleidžiama žinia apie viruso plitimo ir pandemijos įveikimą dviem (ar viena, skiepijantis „Janssen“ vakcina) vakcinos dozėmis; nepakankamai aiškiai visuomenei iškomunikuota žinia apie laukiančius galimybių paso galiojimo pokyčius; dalies gyventojų asmeninės abejonės pastiprinamosios skiepo dozės veiksmingumu ar nenoras ja skiepytis; jau patirtas neigiamų skiepų šalutinis poveikis; menkesnis vakcinų efektyvumas nei žadėta ir t. t.

Tikėtina, kad apklausos dalyvių atsakymus lėmė ir tai, kad tiek paskiepytieji pagal pilną vakcinacijos planą (ne tik dviem, bet ir trimis dozėmis), tiek neskiepytieji gali ir užkrėsti ir užsikrėsti COVID-19, susirgti (taip pat ir sunkiai) ar mirti.

Palaikytų prezidento kreipimąsi į KT

Apklausos dalyviams buvo pateiktas ir dar vienas klausimas: „Ar pritariate, kad Prezidentas turėtų pateikti skundą Konstituciniam Teismui dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 m.?“

Pusė tiriamųjų (49,9 proc.) pritaria, kad prezidentas turėtų pateikti skundą Konstituciniam Teismui dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 m., o nepritariančiųjų yra mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.).

Panašiai, kaip ir vertinant GP vaikams nuo 12 m. taikymą, tokiam galimam prezidento žingsniui didžioji tyrime dalyvavusiųjų dalis pritaria, nepriklausomai nuo sociodemografinių požymių.

Tyrimas atliktas gruodžio 10–18 dienomis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimą (N=1000, atrinkti taikant tikimybinę atranką pagal tokių sociodemografinių kriterijų kaip amžius, lytis, gyvenamoji vieta proporcijas. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau kaip 50 kaimų, taikytas mišrus interviu – akivaizdinis ir telefoninis).

Tyrime pateikti keturi klausimai, susiję su aktualiais šiuo metu Lietuvoje taikomais bei nuo gruodžio 28 d. naujai įsigaliosiančiais COVID-19 pandemijos valdymo būdais.