„Užsikrėtė pakankamai jauno amžiaus žmogus, asmuo nepriklauso rizikos grupei. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad žmogus negali įvardinti, kokiomis aplinkybėmis jis užsikrėtė. Tai reiškia, kad jis nurodo, jog nebendravo su jam žinomais COVID-19 liga sergančiais asmenimis ir nebuvo išvykęs į užsienį. Mes priskiriame jo užsikrėtimo aplinkybes nežinomoms. Jis pajuto COVID-19 infekcijai būdingus simptomus, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą ir jam buvo nuspręsta atlikti testą COVID-19 ligai nustatyti“, – apie užsikrėtusį ūkio darbuotoją informavo NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Kas nuo ko užsikrėtė?

Visi suprantame, jog į audinių fermą, ūkį liga patenka ir ją atneša žmogus.

Pasak NVSC atstovės, kol kas sunku pasakyti, ar audinės užsikrėtė nuo darbuotojo, ar buvo atvirkštinis variantas. „Abu paminėti variantai yra galimi, nes mes žinome, kad tiek gyvūnas gali užsikrėsti nuo žmogaus, tiek žmogus gali užsikrėsti nuo gyvūno. Turime aiškių pavyzdžių Danijoje, kur jau yra mokslininkų ištirta, kad būtent taip ir atsitiko. Jie yra aiškiai pasakę, kad visi suprantame, jog į audinių fermą, ūkį liga patenka ir ją atneša žmogus. Šiuo atveju su žmogumi sąlytį yra turėję penki asmenys darbo aplinkoje, jie yra izoliuoti. Jiems taip pat bus atlikti tyrimai ir tada situacija galbūt bus aiškesnė. Bet į klausimą, kas nuo ko užsikrėtė, atsakyti kol kas mes tikrai negalime“, – portalo žurnalistams teigė specialistė.

„Kauno dienos“ nuotr.

Spręsti, ar audinių ūkis, esantis Jonavos rajone, taps nauju COVID-19 židiniu, pasak NVSC atstovės, kol kas spęsti anksti – viską parodys inkubacinis periodas. „Asmenys yra izoliuoti. Aišku, iki to laiko, kadangi atvejis yra simptominis, su žmogumi bendravo asmenys ir visko gali būti, kad jie suserga. Bet čia tikrai nebūtų kažkoks išskirtinis atvejis. Kai atsiranda infekcijos židinys – suserga žmogus, būna bendravusių asmenų, kurie ir turi būti izoliacijoje, nes per inkubacinį periodą jie gali susirgti. Nereikia atmesti, kad čia nebus protrūkio, bet to garantuoti irgi negalime. Priklausys nuo inkubacinio periodo ir pamatysime, ar žmonės užsikrėtė, ar ne“, – kalbėjo J. Petravičienė.

Kiekviena situacija – rimta

Komunikacijos specialistė informavo, kad koronaviruso klausimą audinių ūkyje sprendžia tiek VMVT, tiek NVSC specialistai – kiekviena institucija dirba pagal savo kompetencijas. „Vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas – tiek mūsų įstaiga bendradarbiauja, tiek VMVT. Atvejis nėra eilinis ir paprastas. Su gyvūnais klausimas yra ne NVSC kompetencija, bet kiek tai yra mūsų kompetencija, mes labai aktyviai dalyvausime. Kai mes kalbame apie COVID-19 ligą, kurios apskritai per šitą laiką mokslas dar nesugebėjo visiškai pilnai pažinti, tai kiekviena situacija yra vertintina kaip rimta“, – apie COVID-19 keliamą grėsmę kalbėjo NVSC atstovė.

Kai mes kalbame apie COVID-19 ligą, kurios apskritai per šitą laiką mokslas dar nesugebėjo visiškai pilnai pažinti, tai kiekviena situacija yra vertintina kaip rimta.

Scanpix nuotr.

Primename, kad apie COVID-19 užsikrėtusių audinių atvejį VMVT informavo ketvirtadienio popietę. „Ūkyje staiga pradėjus gaišti audinėms, buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad audinės buvo užsikrėtusios šia infekcine liga“, – sakė VMVT atstovė Jurgita Savickaitė.

Anot Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, koronavirusas paplito Jonavos rajone esančiame audinių ūkyje, priklausančiam įmonei „Danmink“. Pastarosios pagrindinis akcininkas – „Vilkijos ūkis“.

Kaip informavo VMVT, koronavirusas nustatytas ir toje pačioje vietoje esančioms „Vilkijos ūkio“ audinėms. Tarnybos teigimu, pirmiausia gauta informacija, jog „Danmink“ ūkyje staiga nugaišo 169 audinės. Ištyrus atrinktų gyvūnėlių mėginius patvirtinta, kad jie buvo užsikrėtę COVID-19. Vėliau sužinota, kad nugaišo dar 155 audinės – tiek „Danmink“, tiek „Vilkijos ūkyje“.

Tarnybos teigimu, gavus informaciją apie ūkyje įtarimą ligos židinį, nuo antradienio jam pritaikyti veiklos apribojimai: iš užkrėsto ūkio uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas. Taip pat priimtas sprendimas nugaišinti apie 40 sąlytį su tirtomis audinėmis turėjusių žvėrelių, o jų gaišenas saugiai sunaikinti.

„Kauno dienos“ nuotr.

„Stebime situaciją, jei bus nustatyta dar sergančių audinių, jos bus naikinamos“, – kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT duomenimis, „Danmink“ ir „Vilkijos ūkyje“ laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių. Tuo metu „Vilkijos ūkio“ vadovas BNS tvirtino, kad šiuo metu vien „Danmink“ augina virš 30 tūkst. audinių.

Pasak „Vilkijos ūkio“ vadovo, tolesni veiksmai dėl audinių bus derinami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. „Yra paletė sprendimų pagal įvairias valstybes, pavyzdžiui, JAV, Švedija nenaikina net sergančių, nieko nenaikina, tiesiog sustiprina saugos priemones, kad apsaugotų žmones, kad apsaugotų nuo viruso išnešimo iš fermos, leidžia toms audinėms prasirgti, įgyti imunitetą“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

Stebime situaciją, jei bus nustatyta dar sergančių audinių, jos bus naikinamos.

Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių. Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.