Opozicija žada pasistengti, kad Seimas kitą savaitę pareikštų bent netiesioginį nepasitikėjimą Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe.

Bet valdantieji tikisi, kad šie kėslai sužlugs.

Jaustųsi nejaukiai

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus surengta diskusija dėl balandžio 14 dieną parlamentarams pateiktos Vyriausybės ataskaitos už 2010 metus. Po šios diskusijos turėtų būti balsuojama, ar priimti rezoliuciją, kurioje įvertinama ataskaita.

Rezoliucija nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl netgi jeigu Seimas balsų dauguma neigiamai įvertintų Vyriausybės darbą, tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių – premjeras neturėtų privalomai atsistatydinti, naujas ministrų kabinetas nebūtų formuojamas.

Kita vertus, politikai ir politologai atkreipia dėmesį, kad neigiama parlamento nuomonė faktiškai reiškia netiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. „Būdamas premjero vietoje nesijaučiau labai jaukiai, jeigu Seimas man ir visai Vyriausybei pareikštų tokį, kad ir netiesioginį, kad ir teisiškai neįpareigojantį, bet vis dėlto nepasitikėjimą“, - sakė Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Kabinetas kritikuojamas už prastą darbą

Opozicijos lyderis jau įregistravo rezoliucijos projektą „Dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos“. Šiame dokumente siūloma konstatuoti, kad Vyriausybė pernai atšaukė jos pačios parengtą Ekonomikos skatinimo planą, pripažinusi, kad jis sunkiai įgyvendinamas, o priėmus naują daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programą, daugiabučių namų renovacija esą buvo galutinai sužlugdyta.

Rezoliucijoje rašoma, kad ataskaitoje pasigendama Vyriausybės veiklos žmogaus teisių srityje ir priemonių emigracijai mažinti, o kovojant su korupcija „pasiekti tik minimalūs rezultatai“, per mažai dėmesio skirta tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

Keturių centro dešinės partijų valdančiosios koalicijos suformuotam kabinetui taip pat priekaištaujama, kad nebuvo pradėta Valstybinio socialinio draudimo reforma, auga valstybės skola, nemažinamos išlaidos.

Kitos rezoliucijos autoriai, opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai siūlo Seimui konstatuoti, kad Vyriausybės ataskaitoje „reali padėtis Lietuvos ekonominėje, socialinėje, regioninės plėtros, teisės ir teisėtvarkos, nacionalinio saugumo ir kitose svarbiausiose srityse pateikiama neobjektyviai, sudėtingiausių problemų analizė paviršutiniška, nesiūlomi jų sprendimo būdai, išsamiai neaptariami artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai“.

Atsižvelgiant į šią kritiką, abejose rezoliucijų projektuose siūloma nepritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai, kabineto ir premjero veiklą įvertinti nepatenkinamai.

Trys komitetai parašė blogą pažymį

Ar Vyriausybės ataskaita bus patvirtinta, ar atmesta, priklauso ir nuo jos svarstymo Seimo komitetuose. Iš 15-os parlamentinių komitetų Vyriausybės veiklos ataskaitą apsvarstė jau 12. Trys iš jų ataskaitai nepritarė, dar keli nusprendė nepareikšti jokios nuomonės apie Vyriausybę.

Neigiamą išvadą pateikė Žmogaus teisių, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.

„Komiteto nariai nepatenkinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikla“, - BNS sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas liberalas Arminas Lydeka. Pasak jo, daugelis šios ministerijos pasiūlymų ir sprendimų yra nesuprantami: „Ministerija, kuri rūpinasi lygių galimybių sistemos užtikrinimu, neseniai panaikino Lygių galimybių skyrių. Pateikti teisės aktai diskriminuoja kai kurias socialines grupes“.

A.Lydeka stebėjosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai rekomendavo Lietuvai nepasirašyti Smurto užkardymo šeimoje konvencijos. „Ar tai nereiškia, kad Lietuvoje nėra smurto šeimoje, ar ministerija remia smurtą šeimoje?“, - retoriškai klausė parlamentaras.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas teigė, kad svarstydami Vyriausybės veiklos ataskaitą komiteto nariai pasigedo apčiuopiamų darbo rezultatų. Anot jo, iki šiol neparengta seniai žadama Valstybės tarnybos koncepcija, neatskleidžiama, ar Vyriausybė toliau sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, ar Seimui atmetus vieną tokį bandymą, padėtas taškas šiuo klausimu. Nevykdomas Vyriausybės programoje įrašytas pažadas stambinti regionus.

Priėmė „saliamonišką“ sprendimą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kaip ir dar keli, nusprendė apsiriboti Vyriausybės ataskaitos svarstymu, nepareiškiant nei neigiamos, nei teigiamos nuomonės apie ją. „Gal ir galima sakyti, kad pritarėm, bet su gerokom išlygom, nes vėl pasakėme faktiškai kasmet kartojamas pastabas Vyriausybės veiklai ir jos darbų ataskaitai“, - sakė NSGK narys Rimantas Smetona.

Pasak pranešimo spaudai, NSGK „atkreipė Vyriausybės dėmesį į būtinybę stiprinti nacionalinį saugumą, ypač energetinio saugumo srityje, bei skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui ir Krašto apsaugos ministerijai užtikrinant pajėgumų stiprinimą ir plėtrą“.

„Komitete svarstant, ar pritarti ataskaitai, ar ne, nuomonės išsiskyrė, todėl ir buvo prieita tokio „saliamoniško“ sprendimo tiesiai nieko nepasakyti. Bet pastabos ir vėl pareikštos. Metai iš metų kartojame tas pačias pastabas, tik kad į jas nekreipiamas deramas dėmesys“, - apgailestavo R.Smetona.

Teiks alternatyvų projektą

Valdantieji netiki, kad visas Seimas balsuos už opozicijos siūlomą rezoliuciją, kuria neigiamai įvertinama Vyriausybės veikla. Be to, parlamentui greičiausiai bus teikiamas ir alternatyvus, valdančiosios koalicijos parengtas projektas, kuriame Vyriausybei rašomas teigiamas pažymys.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad opozicijai pritrūks balsų patvirtinti jos pačios siūlomas rezoliucijas. Tuo tarpu valdantieji esą sugebės „gana svaria persvara patvirtinti Vyriausybės ataskaitą“.

Be to, J.Razma leido suprasti apskritai nesureikšminąs balsavimo rezultatų dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos komitetuose, nes ne visur valdantieji turi balsų persvarą. „Kartais emocijoms pasiduoda ir valdančiosios koalicijos nariai“, - konstatavo jis.

„Bet tėra tik teorinė galimybė, kad Vyriausybės ataskaitai nepritartų visas Seimas savo plenariniame posėdyje kitą savaitę“, - pridūrė konservatorių frakcijos vadovas.

Valdantieji skaičiuoja turintys daugumą

Per pastaruosius penkerius metus nebuvo atvejo, kad Seimas sugebėtų priimti rezoliuciją, kurioje Vyriausybės veiklos ataskaita vertinama neigiamai. Netgi kai veikė mažumos Vyriausybė, vadovaujama socialdemokrato Gedimino Kirkilo, parlamentarai patvirtindavo jos ataskaitą.

Dabartiniame Seime valdantieji skaičiuoja turintys daugiau kaip 71 balsą, opozicija – apie 64-66.

Vyriausybė privalo atsistatydinti, kai Seimas visų balsų dauguma pareiškia jai tiesioginį nepasitikėjimą arba atstatydina premjerą.