Naujajame Seime susiformavus centro dešinės valdančiajai daugumai opozicija bent kurį laiką neturės lyderio, kuriuo pretendavo tapti socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas.

Reikia daugumos mažumoje

Gruodį baigęs darbą premjero poste socialdemokratų vadovas G.Kirkilas galėtų pretenduoti į opozicijos lyderius naujajame Seime.

Tačiau didžiausią opozicinę frakciją būsimajame parlamentare turėsianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pritrūks balsų, kad galėtų deleguoti opozicijos lyderį, todėl G.Kirkilas gali likti nieko nepešęs.

Pagal Seimo statutą opozicijos lyderiu tampa tos opozicinės frakcijos seniūnas, kuri turi daugiau kaip pusę visų parlamentinei mažumai priklausančių mandatų.

Būsimoji valdančioji dauguma turės 83 arba 84 Seimo narius, tad opozicijai lieka 57 arba 58 mandatai. Tai reiškia, kad opozicijos lyderį norinti deleguoti frakcija privalo turėti ne mažiau nei 29 arba 30 balsų.

Trūksta trijų balsų

LSDP frakcija naujame Seime turės 26 narius: 25 į Seimą išrinktus socialdemokratus ir vieną prie šios frakcijos prisijungusį nepriklausomą kandidatą – Stanislovą Giedraitį. Tad jai trūks bent trijų balsų, kad galėtų deleguoti opozicijos lyderį.

Likusios Seimo mažumai priklausysiančios frakcijos bus dar mažesnės. Tvarka ir teisingumas turės 15 atstovų Seime, Darbo partija – 10 parlamentarų.

Dar bus keli pavieniai atskirų partijų nariai – po tris valstiečius liaudininkus ir Lenkų rinkimų akcijos atstovus, taip pat vienas socialliberalas Valerijus Simulikas. Pastarasis dar blaškosi nežinodamas, ar jam siūlytis į valdančiąją daugumą, ar likti opozicijoje. "Dėl to dar neapsispręsta", – tvirtino jis.

Jeigu jis liktų opozicijoje, būtų kviečiamas prisijungti prie valstiečių liaudininkų ir lenkų. Tokiu atveju septyni "mažesniųjų" partijų atstovai sugebėtų Seime sudaryti atskirą frakciją.

Valstiečiai nenori ištirpti

Bet jeigu V.Simulikas nuspręstų šlietis prie valdančiųjų, šeši valstiečių liaudininkų ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai nebegalėtų sudaryti atskiros opozicinės frakcijos. Tuomet jie galėtų arba likti nefrakcionuotus Seimo narius vienijančioje Mišriojoje grupėje, arba jungtis prie kurios nors didesnės opozicinės frakcijos.

"Mes linkę būti Mišriojoje grupėje. Norime naujajame Seime likti turėdami savo vardą, o ne ištirpti kurioje nors didesnėje parlamentinėje grupėje", – aiškino Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovė Rima Baškienė.

Panašiai kalbėjo ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis: "Vargu ar jungsimės prie didesnės frakcijos. Pabandysime likti Mišriojoje grupėje tikėdamiesi, kad jau artimiausiu metu atsiras vienas kitas parlamentaras iš kitų frakcijų, norintis su mumis ir valstiečiais liaudininkais suformuoti atskirą frakciją."

Lauks Prezidento rinkimų

Bet socialdemokratai nepraranda vilties bent jau valstiečius liaudininkus patraukti į savo pusę, padidinti savo frakciją iki 29 narių ir šitaip įgyti teisę deleguoti opozicijos lyderį. "Neburkim kol kas. Yra tikimybė susitarti", – įsitikinusi LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Ji taip pat neatmetė galimybės, kad socialdemokratams pavyks susitarti su būsima Mišriąja grupe arba kitomis opozicinėmis frakcijomis dėl opozicijos lyderio delegavimo.
Statutas leidžia kelioms opozicinėms frakcijoms susitarti ir kartu deleguoti opozicijos lyderį, jeigu tos frakcijos jungia daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.

R.Baškienė ir V.Tomaševskis kol kas atsargiai vertina galimybę susitarti su socialdemokratais. "Pirmiausia leiskite susirinkti naujam Seimui, pradėti dirbti", – sakė Lenkų rinkimų akcijos vadovas.

Jis spėjo, kad opozicijos lyderis tikrai neatsiras iki kitų metų gegužę vyksiančių prezidento rinkimų.

Prilygsta Seimo vicepirmininkui

Neatmetama, kad G.Kirkilo kandidatūra gali būti nepriimtina kitoms opozicinėms frakcijoms. Tokiu atveju LSDP gali svarstyti galimybę deleguoti kitą savo atstovą į opozicijos lyderius.

Jeigu taip atsitiktų, G.Kirkilas gali išvis likti be kokio nors svaresnio posto naujajame Seime. Dalis socialdemokratų netgi nėra už tai, kad jis taptų šios partijos frakcijos Seime seniūnu.

Tiesa, LSDP gali siūlyti G.Kirkilą paskirti Seimo pirmininko pavaduotoju nuo opozicijos. Tačiau nėra garantijos, ar per slaptą balsavimą parlamentarų dauguma patvirtins jį į šias pareigas.

Opozicijos lyderio Seime nėra nuo 2001 m. lapkričio, kai šias pareigas dėl frakcijų persigrupavimo prarado dabartinis Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Rolandas Paksas.

Opozicijos lyderis turi tam tikras teises ir procedūrines privilegijas. Jis iš esmės prilygsta vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.