Viešoji įstaiga „Tibeto namai“ antradienį išplatino pranešimą reaguodami į Kinijos ambasados įspėjimus, kad Dalai Lamos vizitas Lietuvoje gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams.

„Tibeto dvasinio lyderio kelionės Lietuvoje organizatoriai „Tibeto namai“ dar kartą pabrėžia, kad birželio 13–14 dienomis vyksianti viešnagė yra paremta tik gera valia ir neturi jokio politinio tikslo“, – teigia organizatoriai.

Viešnagės sostinėje metu Dalai Lama surengs keletą susitikimų su žmonėmis, birželio 14-ąją „Siemens“ arenoje skaitys mokamą paskaitą „Laimės menas“. Paskaitos organizatoriai tikina, kad ji „niekaip nesusijusi su politiniais dalykais ir neturi politinio atspalvio, taip pat niekam nekelia jokios grėsmės“.

„Toks pat draugiškas, geranoriškas ir politiškai neutralus bus ir diena anksčiau vyksiantis dvasinio lyderio susitikimas su akademine bendruomene Vilniaus universitete, kur jis skaitys paskaitą apie žmogiškąsias vertybes švietime“, – pabrėžiama pranešime.

Kaip teigia organizatoriai, Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas, Nobelio premijos laureatas savo vizitu taip pat nori pasveikinti Lietuvą ir šalies gyventojus su valstybingumo šimtmečiu.

Pabrėžiama, kad glaudūs ryšiai tarp Tibeto dvasinio lyderio ir Lietuvos užsimezgė dar 1990-aisiais – Dalai Lama buvo pirmasis politikas-dvasinis lyderis, pasveikinęs Lietuvą su Nepriklausomybės paskelbimu.

Pekinas Dalai Lamą vadina separatistu, siekiančiu atskirti Tibetą nuo Kinijos. Jis nepripažįsta tremtyje dirbančios Tibeto vyriausybės ir nepalaiko jokio dialogo su Dalai Lamos atstovais. Kinijos ambasados atstovai BNS tvirtino, kad Kinijos vyriausybė „prieštarauja bet kokioms antikiniškoms separatistinėms veikloms, vykdomoms Dalai Lamos“. Pasak ambasados, Dalai Lamos renginių organizatoriai „sukurs platformą antikiniškoms separatistinėms jėgoms, siekiančioms Tibeto nepriklausomybės“.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuvoje Dalai Lama XIV jau lankėsi net tris kartus: 1991, 2001 ir 2013 metais. Pastarąjį kartą su juo susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, o tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą. Šįkart jokių valstybės vadovų susitikimų su svečiu neplanuojama.