Jau kuris laikas užsitraukti dūmo viešojo maitinimo įstaigose nebegalintys gyventojai galbūt netrukus nedrįs rūkyti ir savo namų balkonuose, jeigu gyvena daugiabutyje. Seimo Sveikatos reikalų komitetas turi planų teisės aktais reglamentuoti rūkymą balkonuose.
Nerūkantieji prašo apginti jų teisę kvėpuoti grynu oru. Jie skundžiasi, kad rūkalių, nepaisančių prašymų nerūkyti balkonuose, negali sutramdyti nė viena institucija, nes nėra įstatymų, draudžiančių rūkyti savo privačioje valdoje. Tabako kontrolės įstatymu rūkaliams galima pagrasinti tik tuo atveju, jei šie rūko viešojo ar bendro naudojimosi patalpose.
„Jeigu yra numatytos sankcijos triukšmadariams, garsiai rėkaujantiems ar visu garsu leidžiantiems muziką savo butuose, tai turėtų būti drausminimo priemonės ir rūkaliams, kurie tabako dūmais nuodija kaimynus“, – įsitikinusi panevėžietė Žvaigždžių gatvės gyventoja Regina Š. (pavardė redakcijai žinoma).
Visuomenės sveikatos specialistai mano, kad nebūtina tokių dalykų, kaip rūkymas balkone, sprausti į įstatymo rėmus, esą tuo klausimu bendrijų nariai galėtų susitarti.
„Juk yra protingumo kriterijai, kuriais galima vadovautis. Gyventojams, kurie mums skundžiasi, kad iš kaimynų buto ar balkono sklinda cigarečių dūmai, siūlome gražiuoju susitarti“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės asociacijos vadovas Aurelijus Veryga teigia, kad žmonių sąmoningumas per mažas, tad seniai reikėjo atitinkamų teisės aktų, draudžiančių rūkaliams kenkti kitų žmonių sveikatai.
Vasarą – nuolatinė kančia
Vis šiltėjančiu oru ir tirpstančiu sniegu besidžiaugianti Regina Š. su nerimu laukia vasaros, o ypač karščių. Ji žino, kad negalės laikyti atidaryto lango. Mat name, kuriame 45 butai, ne viename yra užkietėjusių rūkalių, traukiančių dūmą balkonuose.
„Jeigu atsidarau langą, esu priversta kvėpuoti cigarečių tvaiku. Apmaudu, kad vietoj tyro oro į mano butą smelkiasi dūmai. Galiu guostis bent tuo, kad nesergu astma, neturiu mažų vaikų. Bet ką daryti ligoniams, tėvams su mažais vaikais?“ – klausė moteris.
Regina vienų kaimynų anksčiau paprašė nerūkyti balkone ir užsitraukė jų nemalonę, kiti ją pasiuntė tolyn.
Panevėžietė svarsto, kad kavinių lankytojus nuo tabako dūmų apsaugojusiems įstatymų leidėjams derėjo pagalvoti ir apie daugiabučių gyventojus.
„Į kavinę, kurioje rūkoma, galėjome neiti, jeigu nenorėjome kvėpuoti dūmais. O savo namuose neturime pasirinkimo. Aš suprantu, kad negalima atimti teisės rūkyti, bet reikėtų pagalvoti ir apie nerūkančiųjų teises“, – kalbėjo pašnekovė.
Regina Š. įsitikinusi, kad ši problema aktuali daugeliui nerūkančių šalies gyventojų. Moteris apgailestauja, kad mūsų visuomenėje žmonės, reikalaujantys teisų į sveiką aplinką, dažniausiai lieka nesuprasti arba netgi tampa pajuokos objektu.
„Jeigu būtų aukštesnė kultūra, žinoma, kad galima būtų susitarti dėl tokių dalykų. Deja, dabar neišeina. Todėl reikia atitinkamų įstatymų“, – mano ji.
Vis dėlto Panevėžyje yra daugiabučių, kurių gyventojams pavyksta rasti kompromisą. Vieno Liepų alėjos namo nerūkantys gyventojai bendrijos susirinkime rūkalių paprašė liautis rūkius balkonuose ir buvo išgirsti.
Rūkantieji dabar cigaretes traukia namo kiemelyje ant suoliuko, toliau nuo langų ir balkonų, o nuorūkas meta į specialiai jiems pastatytą šiukšlių dėžę.
Tik paauklėja
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė sakė, kad iš gyventojų ne taip retai sulaukia skundų dėl kaimynų, rūkančių laiptinėse, savo butuose ar jų balkonuose.
Nors įstatymai draudžia rūkyti tik bendrojo naudojimosi patalpose – koridoriuose, laiptinėse ir kt., specialistai reaguoja ir į skundus dėl rūkymo balkonuose ar butuose. Tiesiog nuvažiuoja paauklėti rūkalių.
„Surašyti protokolo negalime. Paprašome, kad atsižvelgtų į kaimynų interesus, išeitų parūkyti į lauką.
Dažniausiai žmonės geranoriškai reaguoja. Pakartotinių skundų iš jų kaimynų negauname“, – tikino R.Baltutytė.
Gražiuoju įtikinti liautis kenkus kaimynams miesto Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams esą pavyksta ir rūkančiuosius laiptinėse ar koridoriuose. R.Baltutytė nepamena, kad būtų tekę nors vienam surašyti protokolą.
Pagal įstatymus, tokie asmenys pirmą kartą gali būti įspėti arba nubausti nuo 20 iki 50 litų.
Kita vertus, vyriausioji specialistė neslėpė, kad pažeidėjus sunku nutverti už rankos. Ant grindų bendrojo naudojimosi patalpose numesta nuorūka nieko nereiškia. Juk viešosios tvarkos prižiūrėtojai nedaro tyrimų, galinčių identifikuoti asmenį.
„Pastaruoju metu skundų dėl rūkymo laiptinėse mažėja. Matyt, žmonės darosi sąmoningesni, labiau paiso kaimynų interesų. Tačiau daugiabučių gyventojai kenčia dėl į namų laiptines atbėgančių parūkyti moksleivių“, – sakė R.Baltutytė.
Siūlo griežčiau elgtis su kenkėjais
A.Veryga mano, kad nerūkantys gyventojai, reikalaujantys įstatymais apginti jų teisę atsidaryti langą ir nekvėpuoti tabako dūmais, yra teisūs.
Pasak jo, kol nebuvo atitinkamų teisės aktų, tol rūkaliai karaliavo laiptinėse.
Naujausi komentarai