Didžiulis panevėžiškių būrys netrukus šurmuliuos viename gražiausių pasaulinį pripažinimą pelniusių renginių - Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Nematerialiuoju žmonijos paveldu vadinamas festivalis sunkmečio nepaiso ir lėšų stygius dalyvių entuziazmo neužgesino, skelbia dienraštis „Sekundė“.

Buities sunkumai negąsdina

Panevėžio krašto choristų, muzikantų, šokėjų ansambliai pasirengę žiūrovams suteikti malonumą klausantis ir stebint tūkstantinės įvairiaspalvės masės pasirodymus. Buitis ir sąlygos, kurias garantuoja kelionę, apgyvendinimą ir maitinimą finansuojanti valstybė, meno ir kultūros puoselėtojų nelabai domina.

Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė „Sekundę“ informavo, iš Panevėžio į sostinę birželio 27-ąją išvyksta ir liepos 1-6 dienomis vyksiančioje Dainų šventėje bus 47 visokiausių žanrų kolektyvai, apie 1300 įvairaus amžiaus dalyvių. Panevėžiškiai bus apgyvendinti Vilniaus „Ozo“, „Ateities“ ir Pilaitės vidurinėse mokyklose. Kiekvienoje įsikurs maždaug po tris šimtus kolektyvų narių.

„Būrys gana didelis, labai daug vaikų ir jaunimo. Todėl labai norisi paprašyti tėvų, kad perspėtų vaikus laikytis drausmės ir neišdykauti, nors tai skamba tikrai nerealiai. Ne visi šventės dalyviai liks gyventi Vilniuje - kai kurie ansambliai nusprendė savo pasirodymo dieną atvykti ir vakare sostinę palikti“, - sakė L.Krasauskienė.

Sąlygas žino

Kultūros ir meno skyriaus vedėjos teigimu, Dainų šventės dalyvių kelionę iš Panevėžio ir atgal, apgyvendinimą, maitinimą finansuoja Lietuvos liaudies kultūros centras. Pasak L.Krasauskienės, valstybės lėšomis pažadėta padengti ir dalį renginio metu naudosiamo transporto išlaidų, nors tuo pasirūpinti pavesta Savivaldybei. Rėmėjų dėka kelių šimtų panevėžiečių grupelė bus aprūpinti ir skraistėmis nuo lietus. O jei poreikis bus didesnis, jomis dalyviams teks dalintis arba iš anksto pasirūpinti patiems.

Panevėžio krašto ansamblių ir kolektyvų nariai maitinami bus ten pat, kur ir apsistos. Valstybė kiekvieno pusryčiams skyrė po 5, pietums - po 11 ir vakarienei - po 7 litus.

„Maistui skiriama suma nėra maža. Aišku, jeigu šventės dalyviai tikisi ko nors labai ypatingo, gali ir nusivilti - juk teks valgyti pagal mokyklų valgiaraštį jų valgyklose, miegoti ant grindų pasitiesus savus čiužinius. Vis dėlto šventėje dalyvaus apie 30 tūkstančių žmonių, neįmanoma, kad sunkmečiu visiems būtų sudarytos idealios sąlygos. Kolektyvai, kurie gali sau leisti daugiau, patys užsisakė vietas geresniuose viešbučiuose“, - kalbėjo L.Krasauskienė.

Pasak pašnekovės, dauguma Panevėžio krašto choristų, muzikantų ir šokėjų į Dainų šventę vyksta ne pirmą kartą, todėl apgyvendinimo sąlygas žino puikiai. Pasak jos, svarbiausia, kad beveik visi reikalai suderinti ir didesnių nesklandumų neturėtų būti.

„Festivalis yra didžiulis, reikalauja milžiniškų materialių ir žmogiškųjų išteklių, bet neatrodo, kad turėtų kilti kokių nors išskirtinių rūpesčių. Ir panevėžiečiai ypatingų reikalavimų neturėjo. Visi žino, kad kai kuriuos buitinius nepatogumus atperka daugybė gerų emocijų“, - tvirtino Kultūros ir meno skyriaus vedėja.

Pareikalavo tūkstančių

„Sekundės“ kalbinta vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvo „Grandinėlė“ vadovė Zita Rimkuvienė pasakojo, kad šįmet jai atiteko itin atsakingos pareigos - paskirta šokių dienos „Laiko brydė“ I dalies „Mano protėvių žemė“ vyriausiąja baletmeistere.

Septintus metus Dainų šventėje dalyvaujanti panevėžietė pretenduoja sumušti šalies rekordą - į renginį veža net aštuonias įvairaus amžiaus šokėjų grupes. Iš viso į Vilnių išvyks 18 šokių kolektyvų.

„Norėjau pasiimti kiekvieną šokantį vaiką, kad visi pajustų, ką reiškia būti tokios istorinės šventės dalimi. Net „Grandinėlės“ mažuosius per metus paruošiau, nors iš pradžių tai neatrodė realu“, - tikino kolektyvo vadovė.

Z.Rimkuvienės teigimu, šiųmetė Dainų šventė pareikalavo didžiulių finansinių lėšų. Nors „Grandinėlės“ ir rėmėjų išlaidos dar nesuskaičiuotos, manoma, kad sumos bus tūkstantinės. Pavyzdžiui, apie 5000 litų kainavo specialiai vadovės kuruojamai daliai siūti pagoniškus laikus menantys dalyvių drabužiai, pirktas apavas, galvos apdangalai.

„Investavom didelę dalį savų ir rėmėjų pinigų, tikiuosi, kad Savivaldybė šiek tiek lėšų dar skirs. Juk mūsų pirkti, siūti ir gaminti dalykai šventėje bus būtini. Pasirūpinome, kad šokėjai dalyvautų Šokių dienoje, ją pagyvins finalinė dalis: visi sueis ir „išaus“ žodį Lietuva“, - sakė pašnekovė.

Pasitikrino

Paskutinę festivalio dieną šokėjai, kaip ir kitų žanrų Panevėžio kolektyvų nariai, po pasirodymų vienysis ir dalyvaus eitynėse į Vingio parką, Tūkstantmečio vienybės medžio įamžinime. Pasak Z.Rimkuvienės, pasirengimas šventei buvo gana sklandus. „Grandinėlės“ vadovei smagu ir dėl to, kad šokėjai turėjo puikią galimybę savo jėgas pasitikrinti pirmąjį birželio savaitgalį Panevėžyje praūžusioje apskrities meno ir sporto šventėje.

„Į „Cido“ areną susirinkusią pustrečio tūkstančio vaikų ir jaunuolių minią nebuvo lengva suvaldyti, bet pavyko - žiūrovai liko patenkinti. Šis renginys mums buvo tarsi Dainų šventės repeticija.

Juk šventėje dalyvaus daugiau nei 65 Lietuvos ir kitų šalių šokių kolektyvai, reikia išmokti įsilieti“, - kalbėjo baletmeisterė.

Z.Rimkuvienė patikino, kad nesėkmę prognozavę ir sunkmečio našta patikėję skeptikai veikiausiai nieko nepeš. Pasak jos, Panevėžys išugdė tokius šaunius specialistus, kad reikia tik džiaugtis ir didžiuotis.

„Visiems linkime didžiausios sėkmės, ypač vaikams. Juk kiekvienas taps tūkstantmečio istorijos dalimi, pajus, ką reiškia būti tikru lietuviu ir puoselėti savus papročius bei kultūrą. Prieš tokią šventę krizė, įvairūs konfliktai nublanksta ir tampa tokiais nereikšmingais“, - tikino „Grandinėlės“ vadovė.

Veš geriausius

Dainų ir šokių ansamblio „Pynimėlis“ meno vadovas Ričardas Bakanauskas Dainų šventei parengė dvi grupes. Sunkmečiu teko stipriai sumažinti dalyvių skaičių: prieš dvejus metus į šventę vyko apie 230 ansamblio narių, šįmet - apie 90.

„Esame pasiruošę, viskas dėl kelionės, apgyvendinimo ar kitų dalykų lyg ir sutvarkyta. Apie buitį dar labai sunku kalbėt - pamatysime nuvykę, kokiomis sąlygomis gyvensime. Išvykstame penktadienį penkioms dienoms repetuoti į Zarasus, o 27-ąją - į Vilnių. Kolektyvas pasiruošęs ir puikiai nusiteikęs. Deja, dėl finansinių galimybių teko sumažinti dalyvių skaičių, visi norintieji į Dainų šventės dalyvių sąrašą nepateko. Paruoštos dvi ilgiausiai šokančiųjų, profesionaliausiųjų grupės“, - sakė R.Bakanauskas.

„Sekundės“ kalbintas pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Remigijus Vilys finansinių nesklandumų nesureikšmino. Jo teigimu, šiuo metu yra svarbesnių dalykų, nei rūpintis pinigais.

„Išvyksime liepos 2-6 dienomis. Kol kas nematėm, kur ir kaip gyvensim, kuo būsim maitinami. Po Joninių galvosim, kas bus, o dabar turim svarbesnių užsiėmimų - laukia ir kitos šventės. Savo darbą atlikom, pasirengėm taip, kad žmonėms būtų malonu ir įdomu. Finansiniais dalykais tegu rūpinasi politikai, viskas jų rankose. Tikiuosi, kad bus gerai“, - kalbėjo R.Vilys.

Istoriniai Dainų šventės faktai:

• 1923 m. gruodžio 22 d. Švietimo ministerijoje įvyko nedidelio iniciatorių būrelio pasitarimas, kuriame muzikas J.Žilevičius pranešė, kad 109 chorai pageidauja dalyvauti Dainų šventėje. Pirmoji Dainų diena įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 dienomis Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai - apie 3000 dainininkų. Pirmą šventės dieną buvo parduoti 11 842 bilietai, antrąją - 7 895.
• Nepriklausomoje Lietuvoje 1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė buvo pavadinta tautine, dalyvavo 32 833 meno ir kultūros puoselėtojai.
• 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje, be 26 000 Lietuvos atlikėjų delegacijos, pirmą kartą dalyvavo daugiau nei 1200 dainininkų, šokėjų ir muzikantų iš JAV, Kanados, Australijos, Argentinos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos.
• 1998 m. Lietuvos Valstybės atkūrimo 80-mečiui skirtoje Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavo 31 357 Lietuvos atlikėjai ir 1100 - užsienio.
• 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė buvo pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje ir pirmoji šventė, kai menines programas jungė bendra poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio padiktuota tema. Ją nusakė vienas žodis - mes. Susirinko apie 32 000 Lietuvos dainininkų, šokėjų, muzikantų, tautodailininkų ir kitų žanrų atlikėjų, apie tūkstantį tautinio meno puoselėtojų iš kitų pasaulio valstybių.
• 2007 m. dainų šventė simboliškai pavadinta „Būties ratu“. Turiningą šventės programą kūrė daugiau nei šimtas žymiausių šalies kompozitorių, režisierių, choreografų bei dirigentų. 2007 m. Dainų šventėje dalyvavo apie 36 600 žmonių.
• Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir 2007 m. patvirtintas Dainų švenčių įstatymas. Jis pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris daro didžiulę įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui.
• 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.