Pavojingas reiškinys

Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, apie situacijos niūrumą privertė susimąstyti ikiteisminio tyrimo institucijoms Lietuvos advokatūros išsiųsti klausimai ir gauti atsakymai.

"Atsižvelgdami į Lietuvos advokatūros vaidmenį visuomenėje, būtinumą ginti žmogaus teises ir tai, kad esame vienintelė nepriklausoma teisminė institucija, bei pasitarę Advokatų taryboje, mes nusprendėme išsklaidyti abejones dėl galbūt neteisėto pasiklausymo. Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar nėra ir nebuvo taikyti žvalgybos veiksmai (sekimas, slaptas pasiklausymas ir pan.) Advokatūros, kaip institucijos, ir jos vadovų atžvilgiu. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautas atsakymas mus tiesiog pribloškė. Esmė ne tai, kad mums STT nepateikė duomenų apie turinį, nes to ir neprašėme, o tai, kad jie atsakė, jog pats faktas dėl galbūt vykdytų ir, nepaaiškėjus jokių pažeidimų, jau baigtų žvalgybos veiksmų Lietuvos advokatūros atžvilgiu yra valstybės paslaptis. Vadinasi, mūsų valstybėje niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti", – sako Advokatų tarybos pirmininkas.

Galimi pažeidimai

Galbūt neteisėto pasiklausymo klausimas buvo iškeltas ir prieš porą savaičių vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime bei po jo surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo šimtai advokatų. Be kitų temų, diskusijoje buvo išsakytos nuomonės, kad pasiklausymas gali būti taikomas norint sužinoti asmenų konfidencialių konsultacijų su advokatais turinį, ir tai gali būti pamatinės žmogaus teisės į gynybą pažeidimas. Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad Advokatūra ir yra ta institucija, kuri gali ir turi pasipriešinti šiam žmogaus teisių pažeidimui.

Mūsų valstybėje niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti.

Neseniai "Spinter tyrimų" atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, jog teisėsaugos institucijos nekontroliuojamai seka jų elektroninį susirašinėjimą ir klausosi pokalbių.

Pasak I.Vėgėlės, kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmams iš tiesų nėra jokios realios ir veiksmingos nepriklausomos išorinės kontrolės. Kiekvienu atveju tik pati žvalgybos veiksmą – sekimą ar pasiklausymą taikanti institucija sprendžia, ar ji, taikydama šį veiksmą, pažeidė žmogaus teises, ar ne, ir ar apie tai dera pranešti asmeniui. Nesant realios kontrolės, neatsakytas lieka ir kitas klausimas – kas su tokiais duomenimis daroma toliau, ar yra garantija, kad šie duomenys sunaikinami, o ne tyliai padedami į stalčių iki reikiamo momento. Slaptų pažymų praktika Lietuvoje beveik neleidžia abejoti, kad realus duomenų sunaikinimas tėra fikcija.

Dangstosi paslaptimis

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis sako, kad oficialiai kontrolės funkcija yra pavesta Generalinei prokuratūrai.

"Tačiau prokuratūra į mūsų užklausą atsakė, kad jai nesuteikta teisė teikti jokios informacijos, ir mes turime kreiptis į kiekvieną kriminalinės žvalgybos instituciją atskirai. O tokių yra beveik dvi dešimtys. Todėl įsivaizduokite paprastą pilietį, kuris nori sužinoti, ar kas nors kada nors rinko apie jį informaciją, kuri nepasitvirtino, – jis turėtų parašyti tokiam kiekiui institucijų, galinčių vykdyti kriminalinę žvalgybą. O atsakymas greičiausiai bus vienas – tai yra valstybės paslaptis", – teigia M.Kukaitis.

STT: slaptumas būtinas

STT teigia, kad kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.

"Logiška, kad tarnyba neatskleidžia savo vykdytos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai diskredituotų pačią kriminalinę žvalgybą, kaip efektyvią priemonę atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus", – BNS atsiųstame komentare sakė tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pasak jo, įstatyme nustatytas mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises, taip pat apibrėžta kriminalinės žvalgybos "daugiapakopė efektyvi kontrolės sistema".

"Atsižvelgiant į tai, asmenų (tiek fizinių, tiek ir juridinių) noras žinoti, kokius tyrimus ir kieno atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ar vykdė, kokius konkrečius veiksmus ir kokiose vietose, kokių asmenų atžvilgiu atliko, kai tokie veiksmai nesukėlė konkretiems asmenims teisinių neigiamų pasekmių, motyvuotas labiau smalsumu, nei įstatymuose įtvirtinta teise tokią informaciją gauti", – teigia Ž.Bartkus.

Šaltinis: BNS