Partijos baigia derinti susitarimą dėl švietimo, jame – 24 įsipareigojimai

Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi baigti derinti šią savaitę, galutinis balsavimas Seime greičiausiai nusikels į rudenį, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai, priklausantys specialiai derybų grupei.

Susitarimo projekte, kurį matė BNS, švietimas įvardijamas kaip „kertinis Lietuvos valstybės prioritetas“, nurodomi septyni esminiai „kokybiškos švietimo sistemos“ principai, taip pat 24 konkretesni įsipareigojimai iki 2024 metų bei 2027 metų, konkretūs siektini sėkmės rodikliai.

Toks susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Politinių partijų susitarimas apimtų įsipareigojimus decentralizuoti švietimą, paliekant daugiau sprendimų galios savivaldybėms, mokytojo profesijos prestižo stiprinimą, galimybes mokyklų direktoriams neturėti pedagoginio išsilavinimo. Ketinama koreguoti ir neformaliojo ugdymo krepšelį, įvedant jį vaikams nuo trejų metų.

Taip pat numatyta užtikrinti lygias švietimo, aukštojo mokslo galimybes visiems, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gyvenamosios vietos, tai apimtų planus sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą ir t.t.

Galutinių sprendimų tikisi rudenį

Susitarimo tekstą frakcijų deleguoti derybininkai tikisi suderinti šį penktadienį, kitą savaitę susitarimą turėtų peržiūrėti ir daugiau politikų, BNS teigė  Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas.

„Yra šansų, kad penktadienį jau turėsime, ką parodyti. Toliau bus dar, manau, aptarimas visuomenėje, nes dabar dalyvauja tik partijų atstovai, net iš partijų ne visi yra susipažinę. Tada, matyt, dar bus antrasis raundas „pašlifavimų“, po to, jei visos partijos sutaria, teiksime Seimui, kad pritartų“, – sakė A. Žukauskas.

Anot jo, galutinį tekstą numatyta priimti kaip Seimo nutarimą.

Derybas koordinuojanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau sakė, kad tikisi, jog sutarimo Seime pavyks pasiekti dar iki pavasario sesijos pabaigos.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

A. Žukauskas tuo abejoja. Anot jo, vertinant tai, kad Seimo pavasario sesija geriausiu atveju galėtų būti pratęsta iki Mindaugo karūnavimo dienos liepos 6-ąją, t. y. laiko suderinti susitarimą su pačiomis partijomis bei su kitomis suinteresuotomis grupėmis lieka mažiau nei mėnuo.

„Tad nemanau, jei šį penktadienį sugeneruosime pirmąjį juodraštį, kad spės visuomenė sureaguoti. Manau, realu yra rudenį, kaip šiandien savo kalboje sakė ir prezidentas, priimti Seime“, – tvirtino politikas.

Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos derybininkas grupėje Eugenijus Jovaiša sakė, kad penktadienį suderinti pirmąjį variantą yra „visiškai realu“, tačiau neatmetė, jog jam dar gali atsirasti pasiūlymų kitą savaitę projektą svarstant „valstiečių“ frakcijoje, kur dalyvauti turėtų ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Manau, realu yra rudenį, kaip šiandien savo kalboje sakė ir prezidentas, priimti Seime.

„Manau, kad patį tekstą ir visus punktus mes visiškai galime jau suformuluoti penktadienį. Ar viskas man ten patinka ir tinka – tekstas tikrai neblogas, dar penktadienį ruošiuosi tam tikriems pasiūlymams, kurie, mano galva, turėtų pagerinti situaciją, jei besitariantieji kolegos tam pritars. O ar mes pasirašysime – ateinantį trečiadienį ruošiamės partijoje pakartotiniams dideliems svarstymams ir tuomet spręsime“, – BNS kalbėjo politikas.

Siekis – užtikrinti lygias galimybes

Dokumente numatyta, kad lygios švietimo, aukštojo mokslo galimybės turi būti užtikrinamos visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tikėjimo, gyvenamosios vietos, socialinės padėties ir kt., o pedagogams sudaromos galimybės kurti laisvus, pilietiškus, kritiškai mąstančius žmones, taip pat užtikrinamas jų adekvatus atlygis, tvari persikvalifikavimo sistema ir kt.

Numatyti įsipareigojimai priimant sprendimus tartis su bendruomene, koncentruoti valstybės išteklius prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse. Įtraukiami susitarimai dėl teisės mokytis visą gyvenimą, skaitmenizacija grįsto ugdymo, tvarios švietimo bei kultūros sąveikos.

Iš konkrečių susitarimų – iki 2024-ųjų numatyta įdiegti ikimokyklinio ugdymo programų, įstaigų vertinimo sistemą, sukurti bendrą kaimo ir miesto vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, taip pat mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti bei įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones – A. Žukauskas BNS patvirtino, kad čia turimos omenyje vadinamosios tūkstantmečio mokyklos.

Suteiktų daugiau galių savivaldai

Politinių partijų galutiniam sprendimui ketinama pateikti ir dvi alternatyvas dėl švietimo funkcijų decentralizavimo, suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės.

Vienu atveju numatyta įtvirtinti, kad savivaldybės galėtų būti savarankiškesnės panaudodamos švietimo lėšas, spręsdamos dėl įstaigų tinklo efektyvumo bei būdamos atsakingos už ugdymo rezultatus. Antroji alternatyva numato atsargesnę formuluotę, jog savivaldybėms savarankiškumas būtų suteikiamas „tokiu lygiu, kuriuo sprendimai priimami ir įgyvendinami efektyviausiai“.

Daugiau galimybių darželinukams, mokytojams

Be kitų susitarimų, per trejus metus numatoma sukurti programą iniciatyvoms, kurios integruotų kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, įvesti Kultūros pasą ikimokykliniame ugdyme bei profesiniame mokyme ir sustiprinti jo paslaugų kokybę, informacinių technologijų raštingumo ugdymą įtraukti į ikimokyklinio ugdymo programas, išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

S. Žiūros nuotr.

Siekiant pedagogo profesijos patrauklumo, numatyta sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, finansuoti dirbančių mokytojų galimybę įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją, kitų profesijų atstovams – sudaryti kuo palankesnes sąlygas persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju.

Taip pat iki 2024-ųjų būtų įsipareigota pakeisti ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, t. y. atsisakoma prievolės turėti pedagogo kvalifikaciją, bet numatyti terminą, per kurį šią kvalifikaciją vadovas galėtų įgyti.

Be kita ko, susitarimo projekte numatyta, kad iki 2027-ųjų mokytojų karjeros pakopos būtų susietos su reikalavimu turėti aukštojo mokslo kvalifikacinius laipsnius, t. y. mokytojui pakaktų bakalauro laipsnio, vyresniajam mokytojui reikėtų magistro, mokytojui metodininkui – edukologijos magistro, mokytojui ekspertui – mokslų daktaro laipsnio.

Visiems prieinamas mokslas

Nuo 2024-ųjų taip pat būtų siekiama pradėti taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo to, ar tai mokama, ar valstybės finansuojama vieta, įdiegti „visuotinai prieinamas“ pirmosios pakopos studijas, į kurias galėtų patekti visi gerai besimokantys moksleiviai, atitinkantys nustatytus bendrojo ugdymo mokyklos rezultatus.

Būtų įsipareigojama ir peržiūrėti studijų finansavimo modelį, kad šis labiau atitiktų „visuomenės ir rinkos poreikius“.

Į susitarimą ketinama įtraukti ir planus sukurti bei įdiegti mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą, t. y. tam tikrą finansinę paramą mokymuisi „didelei visuomenės daliai“, lėšas būtų galima panaudoti kompetencijoms įgyti, tobulinti, mokytis užsienio kalbų ir t.t.

Didesni atlyginimai, sričių finansavimas

Numatomi ir susitarimo „sėkmės rodikliai“ – būtų siekiama, kad 2030-aisiais vienam mokiniui bei studentui tenkančių lėšų suma iki 2030-ųjų didėtų pusantro karto.

Pagal svarstomą susitarimą, iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų darbo užmokestis turėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas – ne mažesnis nei 150 proc. darbo užmokesčio. Beje, tai numatyta ir Vyriausybės programoje bei susitarimuose su švietimo bendruomene.

Ketinama įvirtinti ir siekį, jog darželius iki 2027-ųjų lankytų 70 proc. 2–5 metų vaikų kaimiškose teritorijose, 35 proc. baigusiųjų vidurinio ugdymo programą įgytų profesinio mokymo kvalifikaciją, tiek pat aštuntą klasę lankiusių moksleivių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų studijuotų aukštojoje mokykloje, o studijas baigtų mažiausiai 70 proc. įstojusiųjų. Fundamentiniams, taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) būtų skiriama 0,75 proc. BVP.

Taip pat būtų įsipareigojama iki 2030-ųjų sukurti fizines ir virtualias laboratorijas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) mokymui visose mokyklose, o iki 2027-ųjų interneto sparta mokyklose pasiektų bent 300 mb/s.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Mokytojo profesijos orestižą įtakoja valdžios požiūris į šią profesiją,visuomenė, žiniasklaida, mokytojo savijauta ,dirbant šį svarbų visuomenei ir jos ateičiai darbą. Per 30 nesibaigiančių reformų metus buvo daug kalbama apie šios profesijos reikšmingumą, bet tai buvo tik deklaracijos ,ar einį kartą nebus priveta klaidų ir eilinį kadtą nenusivils mokytojai. Ir ko reikia tikėtis, kad spaudoje dažnai šmėsteli mintys, kad mokytojo profesiją renkasi, patys prasčiausi abiturientai, kurie neįstoja į mitas specialybes. Tai ko norime? Susigriebta per vėlai, nes sunkus ir ėtemptas mokytojo darbas nepakankamai vertinamas. Trūksta mokytojų vyrų mokyklose,kad būtų balansas- mikroklimatas bendruomenėse pagerėtų ir mokiniams geriau.

atostogos!!!!

atostogos!!!! portretas
Sutrumpikit mokslo metus. Pasityčiojimas ir iš vaikų ir iš mokytojų.

Gaila

Gaila portretas
tokio švietimo su 'žviegiančiais' propiesoriais.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių