Pereiti į pagrindinį turinį

Partijos praras rinkimų monopolį

2009-02-12 09:00
Partijos praras rinkimų monopolį
Partijos praras rinkimų monopolį / Mindaugo Ažušilio nuotr. Ribojimas: Lietuvos rinkėjai į EP gali rinkti tik partijų kandidatus.

Artėjančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose kandidatus galės kelti tik partijos, nors tokia tvarka gali prieštarauti Konstitucijai. Ateityje žadama šią sistemą koreguoti, įsileidžiant ir nepartinius kandidatus.

"Išbrokavo" Konstitucinis Teismas

Prieš dvejus metus Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas, jog tik partijos gali kelti kandidatų sąrašus savivaldybių rinkimuose. Nurodyta, kad turi būti sudarytos sąlygos savo kandidatūras į savivaldybių tarybas kelti ir nepriklausomiems kandidatams.

Toks KT sprendimas buvo paskelbtas likus vos kelioms dienoms iki vietos valdžios rinkimų, kai visi kandidatų sąrašai jau buvo seniai iškelti ir oficialiai patvirtinti. Todėl tie rinkimai paskelbti teisėtais, bet Seimas įpareigotas iki 2011 m. vyksiančių savivaldybių rinkimų pataisyti įstatymus taip, kad būtų leista kandidatūras kelti ir partijoms nepriklausantiems kandidatams.

EP rinkimuose Lietuvoje galioja ta pati kandidatų kėlimo schema, kurią 2007 m. "išbrokavo" KT – kandidatų sąrašus gali kelti tik partijos. Nepriklausomi pretendentai negali būti įregistruoti ir siekti europarlamentaro mandato.

Gins nepartinių teises

Teisininkas Liudvikas Ragauskis prieš dvejus metus buvo iniciatorius į KT patekusios bylos dėl kandidatų į savivaldybių tarybas kėlimo sistemos pakeitimo. Teisininkas prisipažino, kad įkvėptas tuometės pergalės jis ruošiasi ir artėjantiems EP rinkimams.

"Jūs atspėjote – ruošiu tam tikrus dokumentus", – paklaustas, ar kovos dėl nepriklausomų kandidatų kėlimo į europarlamentarus teisės, atsakė L.Ragauskis.

Jis tvirtino dar nežinąs, ar byla dėl nepartinių kandidatų teisių išplėtimo pateks į KT. "Yra įvairių galimybių ir būdų pasiekti tikslą", – neabejojo teisininkas, nepanoręs atskleisti kai kurių taktinių ir strateginių dalykų, susijusių su tuo, kaip bus siekiama sugriauti partinį monopolį keliant kandidatus į EP.

Bet kuriuo atveju, pasak L.Ragauskio, iki šių metų birželio 7 d. vyksiančių EP rinkimų liko labai nedaug laiko, todėl vargu ar šiems rinkimams būtų suspėta pakeisti dabar galiojančią kandidatų iškėlimo tvarką. "Šįkart sistemos pakeisti jau nespėjama. Bet galima iškelti klausimą diskusijai, kad kituose EP rinkimuose, kurie vyks 2014 m., būtų leista dalyvauti ir nepartiniams kandidatams", – sakė jis.

Svarstys netolimoje ateityje

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas pripažino, kad šiemet iki rinkimų ir iki kandidatų iškėlimo liko labai mažai laiko, todėl nebūtų suspėta pakeisti įstatymų, leidžiant dalyvauti ir nepriklausomiems pretendentams į europarlamentarus.

"Čia laukia nemenka diskusija dėl to, ar tikrai gali ir turi nepartiniai kandidatai dalyvauti EP rinkimuose. Jeigu būtų priimtas politinis arba teisinis sprendimas, jog tai reikia daryti, tuomet dar turėtų būti rasta tokių kandidatų iškėlimo formulė – kaip būtų formuojamas tokių kandidatų sąrašas, kokios sąlygos turėtų būti keliamos nepriklausomiems pretendentams", – sakė V.Kurpuvesas.

Jis mano, kad diskusija dėl to, kokia turi būti kandidatų į europarlamentarus iškėlimo tvarka, prasidės, kai bus sprendžiama, kaip įgyvendinti KT sprendimą dėl nepriklausomų kandidatų dalyvavimo savivaldybių rinkimuose užtikrinimo.

Lauks politikų sprendimo

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad politikai turi patys nuspręsti, ar į europarlamentarus galėtų pretenduoti ir nepartiniai kandidatai. "Dabar jau to laiko tikrai beveik nėra, bet jeigu ateityje būtų nuspręsta, kad tai darome, pirmiausia reikės nustatyti reikalavimus nepriklausomiems kandidatams arba jų sąrašams", – sakė jis.

Z.Vaigauskas svarstė, kad nepartiniai kandidatai į europarlamentarus turėtų surinkti gana solidų juos remiančių rinkėjų parašų skaičių, sumokėti nemenką užstatą. "Yra labai skirtingų būdų ES šalyse, kaip keliami nepartiniai kandidatai, kas turi teisę tai daryti, kiek parašų jiems reikia surinkti, kiek balsų turi surinkti tokie kandidatai, kad gautų mandatą. Visa tai reikia apsvarstyti ir apsispręsti, ką ir kaip darome", – teigė komisijos vadovas.

Kandidatų į EP sąrašus iš partijų Vyriausioji rinkimų komisija priiminės beveik visą balandį, įregistruos juos gegužės pradžioje, likus mėnesiui iki pačių rinkimų.


Skirtingos sistemos

ES šalyse egzistuoja skirtingos kandidatų į EP iškėlimo taisyklės, tačiau beveik visose nepartiniai kandidatai vienaip ar kitaip turi galimybę dalyvauti rinkimuose.

Lenkijoje partijos arba pavieniai piliečiai gali sudaryti vadinamuosius rinkimų komitetus, kurie kelia savo kandidatų sąrašus. Suomijoje kandidatus į europarlamentarus gali kelti ne tik politinės partijos, bet ir vadinamosios rinkimų asociacijos, vienijančios ne mažiau kaip 2000 nepartinių narių.

Estijoje gali būti iškelti nepriklausomi kandidatai, tik jiems reikia surinkti tam tikrą kiekį parašų. Tokie kandidatai gauna EP mandatą tik tuo atveju, jeigu surenka ne mažiau balsų nei rinkimuose gerai pasirodžiusi ir mandatų dalybose dalyvaujanti partija. Panaši sistema egzistuoja ir Didžiojoje Britanijoje.

Vokietijoje kandidatus į EP gali kelti partijos ir kitos vadinamosios federalinės asocijuotos organizacijos. Italijoje nepriklausomą kandidatą į EP savo parašais turi paremti ne mažiau kaip 30 tūkst. žmonių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų