„Aš galvoju, kad neapribokime Seimo narių teisės teikti teisės aktų projektus. Vyriausybės programoje to klausimo neatsirado ir, kaip V. Čmilytė-Nielsen minėjo, dar ir priedas prie koalicinės sutarties yra atsiradęs“, – opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijoje šią savaitę kalbėjo paskirtoji teisingumo ministrė.

Ji turėjo omeny sutarties priedą, kuriame išskirti valdančiosios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos palaikymo nesulauksiantys keturi klausimai, tarp jų – partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas.

„Galvoju, kad diskusija turi būti, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, be abejo, bus tas klausimas, kur Teisingumo ministerijoje ieškosime sprendimų, tačiau mūsų darbas yra pagrindinis Seime. Jeigu ir ministerija paruoš tą įstatymo projektą, tai nereiškia, kad jis sulauks mūsų pritarimo Seime“, – sakė R. Tamašunienė.

Ji akcentavo, kad Seime įvairiose stadijose yra ne vienas partnerystę reglamentuojantis projektas, kurio nepavyko priimti ir liberalesniam praėjusios kadencijos parlamentui.

„Praeitą kadenciją buvo dvi liberalios frakcijos ir tikrai, atrodytų, turėjo būti galimybė arba šansas priimti liberaliosios politikos teisės aktus, tačiau taip neįvyko, nes balsavo visi Seimo nariai ir tų balsų pritrūko“, – nurodė paskirtoji ministrė.

Taip ji kalbėjo po to, kai I. Ruginienė interviu BNS praėjusią savaitę nurodė, kad Teisingumo ministerija parengs, o Vyriausybė pasiūlys lyčiai neutralios partnerystės sureguliavimą, nors šis nebūtinai tenkins jo laukiančios visuomenės grupės lūkesčius.

Savo teisėkūros lūkestį paskirtoji premjerė tuomet išreiškė nurodydama, kad iš ministerijos „kažkoks, matyt, išjudės“ projektas.

„Kažkoks“ ir „matyt“, turbūt, atsako į klausimus.

„Kažkoks“ ir „matyt“, turbūt, atsako į klausimus“, – liberalams komentavo R. Tamašunienė.

„Aš neatsisakau teisės viršenybės principo įgyvendinimo ir jau pasakiau, kokių veiksmų imsiuosi, bet premjerė iš tos citatos taip pat nėra tvirtos nuomonės, nes, kaip ir minėjote, tai neliko įrašyta į (Vyriausybės – BNS) sutartį“, – teigė paskirtoji ministrė.

Ji pabrėžė, kad net didžiausia socialdemokratų frakcija šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės, ir ministrė diskutuojant, kaip legitimizuoti partnerystės institutą, „prašys įžvalgų“ iš liberalų.

Socialiai konservatyvesnė R. Tamašunienė jau yra sakiusi, kad bendrą gyvenimą kartu nesusituokus būtų galima sureguliuoti Seime kelerius metus įstrigusiomis pataisomis, į Civilinį kodeksą įrašančiomis „artimo ryšio“ sąvoką.

Svarstymo stadiją yra įveikęs ir Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kurį palaiko žmogaus teisių klausimu liberalesni politikai. Valdantieji socdemai anksčiau žadėjo, kad Vyriausybė pasiūlys dar vieną pataisų variantą, kuris galėtų būti kompromisinis didesnei daliai parlamentarų.

„Suprantama, kad pagal jūsų pažiūras, nuostatas tikėtis didelio palaikymo tokiam partnerystės projektui, kuris buvo svarstomas praeitoje kadencijoje ar net progresyvesniam, būtų sudėtinga“, – sakė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji paragino ministrę užtikrinti tinkamą registrų veikimą, skubiau atlikti techninius pakeitimus, kad teisme pripažintos partnerystės galėtų būti registruojamos.

Kaip rašė BNS, šių metų balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.