Tuomet bus vertinama, ar minėta įmonė nepažeidė sutarties sąlygų.

Skrydį vykdė verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“.

„Tos versijos šiek tiek konfliktuoja ir atrodo keistai. Mes šiandien išsiųsime oficialų paklausimą, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, gavę tą atsakymą, tada jau žiūrėsime, kaip tai koreliuoja su sutartimi, kurią esame sudarę. Tada vertinsime teisines galimybes, ar sutartis nebuvo pažeista“, – žurnalistams sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

M. Laurinavičius vėlų trečiadienio vakarą Jordanijoje prieš evakuacinį skrydį buvo išlaipintas iš lėktuvo.

Kol kas tikslios priežastys, kodėl taip nutiko, neaiškios.

„Avia Solutions Group“ grupei priklausančios bendrovės „Skyllence“, aptarnaujančios privačius skrydžius Vilniaus oro uoste, vadovė Vilma Vaitiekūnaitė iš pradžių BNS sakė, kad taip nutiko, nes kilo klausimų dėl iš operatoriaus pateiktų duomenų.

Pats G. Žiemelis feisbuke pareiškė, kad išlaipinimas susijęs su galimu apžvalgininko grasinimu susprogdinti lėktuvą. Vėliau šią versiją pakartojo ir V. Vaitiekūnaitė.

Tuo metu M. Laurinavičius atmeta šiuos paaiškinimus ir tikina, kad tai susiję su jo kritika G. Žiemeliui.

Kaip BNS informavo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta, M. Laurinavičius iš Jordanijos skris į Turkiją, iš kur bus pargabentas kariuomenės lėktuvu „Spartan“.

V. Vitkausko teigimu, apžvalgininko evakuaciją koordinuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene.

„Manau, buvo įvertinti transportavimo ypatumai, kaip būtų galima greičiau pargabenti mūsų pilietį. Kaip žinia, „Spartan“ lėktuvas yra Turkijoje, dabar jau čia jokia paslaptis. Ir logiška būtų galbūt sulaukti žmogaus ir tada jau vykti įgulai kartu su prisijungusiu vienu iš, sakykim taip, keleivių sąrašo žmogumi“, – sakė NKVC vadovas.

Jo žiniomis, evakuacinį skrydį vykdžiusi bendrovė yra pasisiūliusi kompensuoti M. Laurinavičiaus kelionę į Lietuvą.

Evakuaciją ir NKVC veiksmus kritikuoja Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis sako nesuprantantis, kodėl tam buvo pasirinkta verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“.

Anot S. Skvernelio, neaišku ir kodėl išvis reikėjo organizuoti evakuaciją, o procesą vadino „labai chaotišku“.

NKVC vadovas Seimo pirmininko kritikos sakė nekomentuosiantis.

„Krizų valdymo centras ir įkurtas tam, kad koordinuotų panašias situacijas ir veiksmus, kad būtų bendras kumštis, veikimas visų valstybės resursų sujungimas į vieną bendrą komandą. Užsienio reikalų ministerija suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų, sakyčiau, pagrindinį vaidmenį, ir dėl to esam labai dėkingi, nes be diplomatų jokios sėkmės tikrai nebūtų“, – sakė V. Vitkauskas.

NKVC teigimu evakuacijos organizavime dalyvavo Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijos, kariuomenė.

„O dėl lyderystės – lyderiavome mes, mes prisiimam, ir atsakomybę, ir tuo pačiu visą veiklos organizavimą“, – pridūrė centro vadovas.

Tuo metu evakuacijos poreikį V. Vitkauskas grindė pareiga rūpintis piliečiais.

„Čia yra valstybės garbės reikalas rūpintis savo piliečiais ir užtikrinti jų saugumą, todėl buvo pasirinktas toks variantas ir tai buvo Vyriausybės sprendimas“, – teigė jis.

Kaip skelbė BNS, ketvirtadienio naktį į Vilnių parskraidinta apie 100 žmonių, evakuotų iš Izraelio dėl kilusio karinio konflikto su Iranu. Lietuvos ir kitų šalių piliečiai parvežti iš Akabos oro uosto Jordanijoje. Į ten jie antradienį atvyko autobusu iš Izraelio.

Šis evakuacinis skrydis dėl orlaivio remonto ir sudėtingų aviacijos sąlygų regione buvo ne kartą atidėtas. Pagal pirminį planą lietuviai iš Akabos oro uosto turėjo išskristi dar antradienio vakarą.

Kelionė iš Jordanijos į Lietuvą turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos piliečiams už evakuaciją susimokėti nereikės.

Tikimasi, jog dėl aktyvuoto civilinės saugos mechanizmo tris ketvirtadalius šios sumos kompensuos Europos Sąjunga, kitą dalį padengs Lietuvos Vyriausybė.

Izraelis praėjusią savaitę pirmas smogė Iranui, ataką prieš Teherano branduolinius ir karinius objektus bei aukščiausio rango karininkus argumentuodamas siekiu sužlugdyti šalies pastangas pasigaminti branduolinį ginklą. Izraelio smūgiai kliudė ir gyvenamuosius rajonus.

Iranas, iki šiol tvirtinantis branduolinę programą vystantis civiliniais tikslais, atsakė Izraeliui savomis raketų atakomis.