Lietuva daug prarado strateginiu partneriu pasirinkdama skandinavų šalis, santykius su Rusija būtina išsaugoti „techniniame lygyje“, sako Darbo partijos kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas.

Antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo Lietuvos užsienio politikos viziją jis kritikavo dabartinius užsienio politikos formuotojus dėl  esą „nuolatinio blaškymosi tarp rytų ir vakarų, kuris yra blogiausia, kas gali nutikti užsienio politikoje”.

Darbo partijos iškeltas kandidatas įvardijo, jo manymu, svarbiausius Lietuvos užsienio politikos tikslus: pasivyti ES senbuves pagal gyvenimo lygį, stiprinti bendradarbiavimą su NATO, plėtoti partnerystę su Lenkija, Latvija, Estija.

Atsakydamas į klausimą, kodėl pakeitė poziciją dėl NATO, jis tikino visada buvęs už Lietuvos buvimą aljanse. A.Paulauskas pripažino, jog 1999-aisiais siūlė įstatymo projektą, numatantį atiduoti dalį krašto apsaugos lėšų švietimui, nes tuo metu, pasak jo, tai buvo būtinybė, o gynybos lėšos buvo švaistomos nereikalingiems objektams.

„Darbiečių“ atstovas kritikavo sprendimą kaip strateginius partnerius pasirinkti skandinavų valstybes, esą, taip „prarandame daugiau, nei gauname”, o suardę gerus santykius su kaimynais lenkais, „neįgijome naujos, gilesnės partnerystės šiaurėje ir liekame užsienio politikos užribyje“.

„Mes atidavėme jiems (skandinavams) bankų rinką, atidavėme jiems daugelį lengvatų, kad jie čia įsikurtų. Aš nieko prieš, gal ir geri šitie žingsniai. Bet politinėje arenoje tai mums nesuteikė ypatingos reikšmės“, - Lietuvos atstovų priimtus sprendimus kritikavo jis.

Anot A.Paulausko, Lietuvai yra privalu įvertinti Rusijos keliamą grėsmę, taip pat gintis nuo vykdomo informacinio karo. Tačiau jis pasisakė prieš griežtą Kremliaus finansuojamų televizijos kanalų draudimą.

„Draudimai nėra tas būdas, kuriuo mes galime sėkmingai kovoti su informaciniais karais. Tai, galbūt, labai vienpusiškas sprendimas“, - sakė A.Paulauskas, tvirtinęs, kad žvelgiant į tolimesnę ateitį, reikia ieškoti kitų sprendimų. Tačiau kandidatas neįvardijo, kokius sprendimus siūlo.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, jis siūlė pripažinti realybę, kad penktadalis Lietuvos eksporto sudaro į šią šalį, Lietuva yra priklausoma ir energetiškai, tad bloginant santykius su šia šalimi, šokteltų ir kainos, išaugtų nedarbo problema.

„Todėl negalime visiškai nebendrauti. Šiandien yra rekomendacijos techniniame lygyje palaikyti santykius, ir aš apie tai kalbu, kad techniniame lygyje mes turime juos išlaikyti“, - tvirtino jis, atmesdamas priekaištus, kad taip gina ir Rusijoje verslą turinčio jį į rinkimus delegavusios partijos lyderio Viktoro Uspaskicho interesus. A.Paulauskas nepatikslino, kas, jo žodžiais, yra „techninis lygmuo“ santykiuose su Rusija.

Jis tikino, kad jei ES valstybės dujas pirktų konsoliduotai, turėtų kur kas didesnius derybinius svertus ir dujų kaina būtų mažesnė.

„Turbūt niekam nėra paslaptis, kad dujų kaina – politinis instrumentas. Europa, pirkdama dujas konsoliduotai, galėtų išvengti politinės įtakos, tie instrumentai būtų ne tokie aštrūs“, - dėstė kandidatas, tačiau nenurodė, kaip tai būtų galima įgyvendinti.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną, juose dėl šalies vadovo posto iš viso varžysis septyni kandidatai.