„Visų trijų Baltijos šalių, Švedijos ir Suomijos gynybos ministrai nuolat buvome kontakte nuo sekmadienio ryto ir matome, kad tiek politiniame, tiek teisiniame, tiek kariniame lauke mums yra reikalingos papildomos priemonės, kad galėtume užtikrinti tiek didesnį buvimą Baltijos jūroje, tiek efektyvesnį informacijos rinkimą ir dalijimąsi, tiek tam tikrų papildomų veiksmų galimybę ir teisinių pokyčių poreikį“, – BNS perduotame komentare sakė D. Šakalienė.

Ankstų sekmadienio rytą buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos.

Tai dar vienas incidentas, kurių pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje fiksuojama vis daugiau – kiek anksčiau buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Estijos. Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

D. Šakalienė tikino, jog misija buvo naudinga incidento sekmadienį metu, tačiau akcentavo priemonių plėtrą.

„Padidinto aktyvumo veikla Baltijos jūroje, „Baltic Sentry“, iš tikrųjų yra naudinga ir pasirodė naudinga šioje situacijoje, kurios didelė dalis nėra ir šiuo metu negali būti paviešinta. Bet mes tikrai matome naudą ir kartu su savo kolegomis, regiono gynybos ministrais, turime matymą, kad reikia papildomų priemonių“, – teigė ministrė.

Tebesitęsiant incidentams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO stiprinti patruliavimą, o Europos Sąjunga (ES) – taikyti atsako priemones.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti ES.