Kaip rodo penktadienį paskelbta metinės veiklos ataskaita, 2025 metais tarnyba sulaukė 420 skundų, kai 2024-aisiais jų buvo 261.
Daugiausiai skundų tarnyba pernai gavo dėl diskriminacijos negalios pagrindu – 125, iš jų daugiau nei pusė buvo dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje. Iš viso buvo atlikti 55 tyrimai, nustatyti 34 pažeidimai.
Pasak tarnybos, pažeidimų nustatoma ne tik vartotojų teisių apsaugos, bet ir švietimo srityse, pavyzdžiui, dėl brandos egzaminų mokiniams su negalia nepritaikymo, taip pat dėl diskriminacinės stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos.
„Dažniausiai skųstasi dėl viešųjų paslaugų teikimo vietų patalpų neprieinamumo asmenims su fizine negalia. Čia išsiskyrė net 15 nustatytų diskriminacijos atvejų restoranuose. Pažeidimai konstatuoti ir kitose paslaugų vietose, kuriose – nepritaikyti įėjimai, užrakinti tualetai, ribotos galimybės judėti patalpų viduje. Šios problemos kartojasi ir rodo, kad prieinamumo reikalavimų ne visada sistemiškai laikomasi. Be to, ir teisinis reglamentavimas galimai turi spragų, dėl to kyla iššūkių užtikrinant kultūros paveldo vietų prieinamumą“, – komentavo kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Dažniausiai skųstasi dėl viešųjų paslaugų teikimo vietų patalpų neprieinamumo asmenims su fizine negalia.
Kritika savivaldai
Anot kontrolierės, sudėtingą situaciją sprendžiant diskriminacijos problemas rodo ir skirtingas savivaldybių požiūris.
„Mano nuomone, susidaro tam tikra teisinio nihilizmo terpė, kai savivaldybės institucijos, kurios turėtų užtikrinti ir imtis priemonių, aktyvių priemonių užtikrinti lygias galimybes, nesiima kažkokių sprendimų arba imasi labai lėtai. Dėl žmonių su negalia situacijos kai kuriais atvejais, ką mes matome savivaldoje, kai kurie sprendimai tiesiog užtrunka labai ilgą laiką dėl infrastruktūros pritaikymo, arba nebūtinai skiriamas jiems pakankamas prioritetinis dėmesys, arba neskiriamas pakankamas finansavimas“, – spaudos konferencijoje pristatydama ataskaitą teigė B. Sabatauskaitė.
Jos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas 2025 metais panaikinti galimybę įsigyti bilietus už grynuosius pinigus troleibusuose ir autobusuose diskriminuoja vyresnio amžiaus asmenis, tačiau ši tvarkos keisti nesiruošia.
„Savivaldybė, deja, atsisakė ir toliau atsisako, pakartotinai į ją kreipiantis, keisti savo tvarką, sakydama, kad galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis arba neva bilietų pardavimo vietose. Tačiau bilietų pardavimo vietos yra tikrai ne visose stotelėse žmonėms, kurie dėl amžiaus arba dėl savo riboto judumo sunkiai gali nueiti iki kažkurios vietos. (...) Labai gaila, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesiima keisti savo tvarkos ir užsispyrusi laikosi to savo pakeitimo“, – kalbėjo kontrolierė.
Pasak jos, tarnyba stengiasi pakartotinai priminti ir teirautis dėl sprendimų įgyvendinimo, tačiau neatmeta galimybių dėl tokių situacijų kreiptis į teismus, kurie įpareigotų imtis greitesnių sprendimų arba priteistų tam tikrą žalą.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pritaria, jog savivaldybėms greičiau priimant sprendimus reikalingas spaudimas.
„Kur yra problema, kad Lietuva yra labai įvairi, kiek liečia savivaldybes ir jos skirtingą dėmesį skiria. (...) Dėl to asmenų su negalia organizacijų ar organizuoto spaudimo tikrai reikia. Ir ne tik, kad pastatai būtų pritaikyti, bet kad to pritaikymo kokybė būtų pakankama. Nes tikrai susiduriame su atvejais, kada nebūtinai iš blogos valios, bet kartais iš nežinojimo yra pateikiami tokie sprendimai, kurie nėra jokie sprendimai“, – teigė L. Šedvydis.
„Reikia nuolatinio darbo ir nuolatinio spaudimo savivaldai. Ir aš jaučiu, kad savivalda nėra ta institucija, kuri yra visiškai nejautri šitai problemai. Jos yra jautrios, tik jautrios labai skirtingai“, – pridūrė jis.
Be kita ko, kontrolierė akcentavo, jog diskriminaciją patiria ir į Lietuvą gyventi atvykusių iš užsienio valstybių žmonės, besistengiantys išsinuomoti būstą.
„Lietuvoje šiaip jau galioja ta tokia bendra taisyklė, dažniausiai daugiau nei kitose valstybėse, kad žmonės stengiasi pirkti būstą, bet visos ir visi suprantame, kad būsto kainos yra labai didelės, dėl to vis daugiau žmonių ieško būsto nuomai. Matome, kad dėl rasės, tautybės, odos spalvos, taip pat šeiminės padėties, žmonės gali susidurti su itin sudėtinga situacija išsinuomoti būstą“, – kalbėjo ji.
Vis tik tarnyba pabrėžia, jog stengiantis spręsti būsto nuomos problemą užsieniečiams yra sukurti e.mokymai lietuvių, anglų, rusų, prancūzų ir arabų kalbomis.
Auga ir konsultacijų skaičiai
Tarnyba, atlikusi tyrimus dėl galimos diskriminacijos, pateikė 76 rekomendacijas. Iki šių metų vasario pabaigos buvo įgyvendinta trečdalis jų, beveik pusė tebevykdomos.
Rekomendacijos teiktos ir politinių sprendimų priėmėjams, institucijoms, įstaigoms – keisti teisės aktus dėl pastatų ir patalpų prieinamumo žmonėms su negalia, numatyti atsakomybę darbo ir būsto nuomos skelbimų portalams dėl diskriminuojančių skelbimų, stiprinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevenciją, numatyti teisinę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą viešoje vietoje, plėsti lygybės duomenų apie pažeidžiamų grupių padėtį rinkimą, steigti specializuotus motinos ir kūdikio skyrius ligoninėse.
Be to, pernai daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių į tarnybą kreipėsi konsultacijų raštu ar žodžiu.
Daugiausia žmonės kreipėsi dėl lygių galimybių užtikrinimo darbo santykiuose. Iš viso gautos 560 tokio pobūdžio užklausos (iš jų 62 skundai) – gerokai daugiau nei 2024 metais, kai jų buvo 370 (iš jų 46 skundai).
Vis aktyviau kreipiamasi ir dėl nevienodo darbo užmokesčio vyrams bei moterims, taip pat, anot jos, atkreipiamas dėmesys į darbo skelbimus, kuriuose nurodoma pageidaujama kandidatų ar kandidačių lytis bei amžius.
Praėjusiais metais tarnyba gavo nemažai užklausų dėl galimo priekabiavimo lyties, taip pat ir socialinės padėties pagrindais, tarp tokių – pažeidimu pripažintas lyčių požiūriu diskriminacinis teisingumo viceministro Andriaus Dubino sveikinimas moterims, nepagarbūs Gamtos tyrimų centro vadovo pasisakymai mokslininkės atžvilgiu, gauta skundų ir dėl galimo seksualinio priekabiavimo darbovietėse.
Pasak lygių galimybių kontrolierės, praėjusiais metais fiksuotas rekordinis kreipimųsi skaičius atspindi augantį visuomenės dėmesį bei sąmoningumą diskriminacijos klausimams skirtingose viešojo gyvenimo srityse.
„Matome, kad žmonės vis aktyviau reaguoja į galimus žmogaus teisių pažeidimus. Nors ne visuomet tos reakcijos atitinka įstatymų mums numatytą kompetenciją, tokia tendencija džiugina. Metai pasižymėjo ir konsultacijų dėl lygių galimybių užtikrinimo darbo santykių srityje intensyvumu. Ši tendencija iš dalies sietina su įsigaliojusios Lyčių pusiausvyros valdybose direktyvos taikymu praktikoje bei su tuo susijusia mūsų atliekama prevencine veikla, pavyzdžiui, mokymais ir konsultacijomis darbdaviams“, – teigė ji.
Naujausi komentarai