- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga svarsto, ar pasirašyti dvišalę sutarti su Švietimo ministerija dėl reikalavimų gerinti pedagogų darbo sąlygas.
Ministerijai parengus dvišalės kolektyvinės sutarties projektą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės lyderis ragina sulaukti, kol žalią šviesą jos pasirašymui uždegs Finansų ministerija ir Vyriausybė.
Jeigu sutarties galiausiai pasirašyti nepavyktų, pernai streikavusi A. Navicko profsąjunga žada protestą kartoti.
„Mes norime gauti patikinimą, ar jiems (pasiūlymams) pritars Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jeigu turėsime Vyriausybės pritarimą ir jeigu mokytojai pritartų, tai manau, kad atsirastų sutartis“, – žurnalistams Vilniuje po profsąjungos tarybos posėdžio sakė A. Navickas.
„Jeigu mokytojai ar Finansų ministerija atmestų šiuos siūlymus, būtų skelbiamas streikas“, – pridūrė jis.
Jeigu mokytojai ar Finansų ministerija atmestų šiuos siūlymus, būtų skelbiamas streikas.
Dėl atskiros sutarties su Švietimo ministerija ši profsąjunga derasi todėl, kad 2017 metais nepasirašė visų kitų profsąjungų paremtos kolektyvinės sutarties.
A. Navickas nurodė savo profsąjungos skyrių pirmininkams iki lapkričio 15 dienos su skyrių nariais aptarti, ar šie pritaria dvišalei sutarčiai.
Jis tvirtino, kad nepaisant kompromisų gausos, pasiektas sutarties projektas nėra blogas.
„Aš manau, kad (sutartyje) yra ir gerų dalykų“, – kalbėjo A. Navickas.
Sutarties projektą ministerijos ir profsąjungos atstovai parengė per kelis mėnesius.
Jame numatyta nuo 2020 metų ir 2021 metų rugsėjo po 10 proc. padidinti bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pareiginės algos koeficientus ir siekti, kad 2025 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo.
Be kitų dalykų, sutartyje taip pat būtų įsipareigojama mokinių skaičių klasėse mažinti nuo 2021 metų, o pernai įvesto etatinio apmokėjimo korekcijas svarstyti platesniam rate įtraukiant visas švietimo profsąjungas, mokyklų vadovų atstovus ir ekspertus.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pirminiai A. Navicko profsąjungos reikalavimai per šešerius metus valstybei būtų kainavę beveik milijardą eurų, vien 2020 metų valstybės biudžete papildomai reikėtų skirti 167 mln. eurų.
Ministerijos duomenimis, norint įgyvendinti kompromisinius susitarimus per šešerius metus reikėtų 725 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
A. Navicko profsąjunga pernai streikavo maždaug šešias savaites, per protestą atsistatydino švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Žinome, kad tai (streikuoti) yra sunku daryti, nėra gerai, stringa ugdymo procesas ir nukenčia vaikai. Tikimės, kad ir premjeras yra išmokęs to pamokas“, – kalbėjo A. Navickas.
Apie streiką svarsto ir kita, Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga. Jie kaltina Vyriausybė nenumačius biudžete anksčiau sutartų beveik 118 mln. eurų mokytojų algoms didinti. Vyriausybės atstovai atkerta, kad šis susitarimas nėra patvirtintas Ministrų kabineto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...