Greitis dvigubėja

Ilgasis savaitgalis Kaune paženklintas šiurpia avarija – kelyje Vandžiogala–Domeikava, susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo net septyni žmonės. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko, kai vienas automobilis neatsakingai ir neleistinoje vietoje lenkė pienovežį – dėl to ir įvyko kaktomuša.

"Tokios avarijos pačios pavojingiausios, nes susidūrimo metu susideda abiejų automobilių pagreičio jėgos ir kiekvienam jų tenka dvigubai didesnis smūgis nei atsitrenkus į sieną", – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis.

Pasak specialisto, lenkimo manevras turi būti itin gerai apmąstytas, o jei nebūtina, lenkimo manevro patartina visai atsisakyti.

"Net jeigu kalbėtume apie lenkimo manevrą mieste, kur automobilių greitis 50 km/val., susidūrus priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams, jis pasidaro dvigubai didesnis. Susidūrus dviem automobiliams, kurių greitis 90 km/val., bendra smūgio jėga prilygsta 180 km/val.", – pasakojo ekspertas.

Dar viena problema, kurią išskyrė pašnekovas, klaidingas mąstymas, kad atliekant lenkimo manevrą dalyvauja tik dvi transporto priemonės – lenkianti ir važiuojanti priešais, tačiau yra ir ta trečia, kuri važiuoja priešais. Reikėtų prisiminti ir tai, kad, norint aplenkti kitą automobilį, reikėtų važiuoti bent 20 km/val. greičiau negu lenkiama mašina. Ar taip nebus viršytas leistinas greitis ir ar tokiu greičiu važiuosite tikrai saugiai? Tai klausimai, į kuriuos privalo atsakyti kiekvienas vairuotojas, prieš pradėdamas lenkti.

Reikia pasiruošti

Kartu su vairavimo instruktoriumi Artūru Pakėnu nusprendėme, žvelgdami į Kelių eismo taisykles (KET), išsiaiškinti, koks lenkimas yra tinkamas. "Pirmiausia turėtume prisiminti, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą", – priminė vairavimo instruktorius.

Taigi manevro lenkimu nelaikysime, jei neįvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, kai neaplenkiamos transporto priemonės, kai lenkiamos transporto priemonės stovi. Taip pat labai svarbu žinoti, kad priešingų krypčių eismo važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių ženklų ar ženklinimo, skiriamąja juosta laikoma menama išilginė važiuojamosios dalies ašis.

Svarbiausias klausimas ir atsakingiausias momentas, kaip nuspręsti, kad galima lenkti. "Remiantis galiojančiomis KET, prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, kad priešais ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo", – kelias taisykles priminė pašnekovas.

Dar vienas svarbus dalykas, pasak A.Pakėno, kurį tikriausiai ir pamiršo anksčiau minėtos avarijos vienas dalyvių – ar lenkimo manevrui būtinas kelio ruožas yra laisvas ir ar nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Be abejo, svarbu įvertinti, ar aplenkęs vairuotojas galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Saugaus vairavimo ekspertas paragino visus vairuotojus atkreipti dėmesį į kelis žodžius, kurie KET naudojami kalbant apie lenkimo manevrą – "prieš pradėdamas lenkti". Neoficialiai yra laikoma, kad lenkimas susideda iš trijų etapų: įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pralenkimo ir grįžimo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Taigi lenkimo pradžia turėtume laikyti tą momentą, kai vairuotojas pradeda sukti į priešpriešinio eismo juostą. Yra vairavimo ekspertų, kurie lenkimo pradžia siūlo laikyti posūkio signalo įjungimą prieš atliekant manevrą, tačiau remiantis lenkimo apibrėžimu, matyti, kad lenkimas – konkretus veiksmas, susijęs su transporto priemonės manevru ir nesusijęs su signalų rodymu.

Trys pusės

Kiekvieną reikalavimą, keliamą atliekamam lenkimo manevrui, aptarkime atskirai:

1. Būtina įsitikinti, ar nepradėjo lenkti. Tai reiškia turime įvertinti, ar nė vienas iš paskos važiuojantis automobilis nebando įvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą ir ar nebus sukliudyta nė vienam pradėjusiam lenkti.

2. Būtina įsitikinti, kad nė vienos transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Taigi čia savotiškai paaiškinama, kad tuo pat metu dvi transporto priemonės negali atlikti lenkimo manevro.

3. Lenkimo manevrui būtinas kelio juostos ruožas turi būti laisvas ir neturi kliudyti priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. "Nekliudyti", vadinasi, reikia duoti kelią, todėl būtina įsitikinti, ar nebus priversti atvažiuojantieji iš priekio keisti judėjimo greičio arba krypties", – reikalavimą paaiškino A.Pakėnas.

4. Vairuotojas turi įsitikinti, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo juostą nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Vairavimo instruktorius atkreipė dėmesį, kad čia taip pat vartojama sąvoka "nekliudydamas". Tai reiškia, kad lenkiamam vairuotojui neteks keisti nei judėjimo greičio, nei krypties. Kartu pašnekovas pabrėžė, kad ir lenkiamas vairuotojas neturėtų būti vien tik pasyvus stebėtojas. "Kad lenkimo manevras būtų baigtas sėkmingai yra suinteresuoti trys eismo dalyviai: lenkiantysis, lenkiamasis ir priešais atvažiuojantysis. Tad lenkiantysis manevrą turi atlikti tik gerai pasiruošęs, lenkiamasis netrukdyti jo atlikti, o esant galimybei ir padėti – šiek tiek pasitraukti arčiau dešiniojo kelkraščio, esant būtinybei šiek tiek atleisti akceleratorių", – patarė vairavimo ekspertas.

Kruopščiai laikytis visų reikalavimų nėra itin paprasta, nes vairuotojai ne visada sugeba teisingai įvertinti savo paties, lenkiamos ir iš priekio važiuojančių transporto priemonių greitį. "Lenkimas – pavojingas manevras, tad jei iškilo bent menkiausia abejonė, ar pavyks manevrą atlikti saugiai, geriau jo atsisakyti", – tvirtino A.Pakėnas.