Pereiti į pagrindinį turinį

Pilkojo kardinolo mįslė

2009-01-30 09:00
Pilkojo kardinolo mįslė
Pilkojo kardinolo mįslė / Tomo Raginos nuotr. Nuopuolis: A.Januška daug metų buvo vadinamas valstybės pilkuoju kardinolu, bet pasikeitus valdžiai jam teko atsisveikinti su politine įtaka ir net valstybės tarnyba.

Valstybės pilkuoju kardinolu vadintas Albinas Januška dingo kaip į vandenį. Pasikeitus valdžiai iki tol įtakingiausiu šalies veikėju laikytam pareigūnui gali tekti prašytis signataro rentos.

Niekas nieko nežino

Kur dingo A.Januška? Į šį klausimą negali arba nenori atsakyti nė vienas jį pažįstantis politikas ar politologas.

"Ne, nieko negirdėjau, negaliu pasakyti, kuo jis užsiims", – tikino buvęs premjeras, Socialdemokratų partijos vadovas, opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas paklaustas, ką dabar veikia arba žada veikti buvęs jo patarėjas strateginiais klausimais. "Kiek žinau, kol kas jis tiesiog laisvas paukštis", – atsargiai svarstė buvęs Vyriausybės vadovas.

Panašiai į tą patį klausimą atsakė ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata. Jis tvirtino, kad A.Januška nebuvo kalbinamas ateiti dėstyti į šį institutą: "Tokios kalbos su juo nebuvo ir tokių planų nėra."

G.Kirkilas irgi paneigė kalbas, kad A.Januška gali ateiti dirbti opozicijos lyderio ar Socialdemokratų partijos frakcijos Seime patarėju.

Užsienio reikalų ministerijoje dirbantys pareigūnai, gerai pažįstantys A.Janušką ir su juo intensyviai bendravę, kol jis dirbo valstybės tarnyboje, dievagojasi nežinantys buvusio pilkojo kardinolo planų.

"Nieko apie jį nežinau, jokių žinių neturiu. Ir niekada neturėjau", – nukirto Birutė Valionytė, Signatarų klubo prezidentė. A.Januška yra Kovo 11-osios Akto signataras.

Išmoko būti slapuku

Pabendrauti su pačiu A.Januška žurnalistams nebuvo lengva nei tuomet, kai jis dirbo prezidentūroje, Užsienio reikalų ministerijoje ar Vyriausybės kanceliarijoje, nei tuo labiau dabar, kai jis, regis, bent kol kas atostogauja.

Redakcijoje yra bent trys skirtingi mobiliųjų telefonų numeriai, priskirtini A.Januškai, tačiau nė vienu iš jų prisiskambinti nepavyko net kelias dienas. Sakoma, kad buvęs pilkasis kardinolas kadaise išmoko būti tobulu slapuku ir įprato neatsiliepti, kai skambina nepažįstami. Arba tiesiog išjungia savo telefoną.

Viena Užsienio reikalų ministerijoje dirbanti diplomatė tvirtino, kad A.Januška yra Vilniuje, jį neva yra mačiusi vaikščiojantį Gedimino prospektu.

Dirbti į ministeriją A.Januška vargu ar grįš, nors turi ambasadoriaus rangą ir su juo galėtų būti atnaujinta prieš pustrečių metų nutraukta diplomatinio darbo sutartis. Mat diplomatinę žinybą dabar kontroliuoja konservatoriai, kurie anksčiau, būdami opozicijoje, A.Janušką ir kai kuriuos kitus pareigūnus, diplomatus ar saugumo darbuotojus ironiškai vadino valstybininkais ir kaltino valstybės užvaldymu.

Dėl tų pačių priežasčių A.Januška vargu ar bus paskirtas ambasadoriumi kurioje nors iš tolimų ir neįtakingų valstybių, nes į tokias pareigas skiriama ir Seimo Užsienio reikalų komiteto, dabar taip pat kontroliuojamo dešiniųjų, sutikimu.

"Arčiausiai tiesos"

Abejojama, ar valdančiosios koalicijos partijos suras kokį nors darbą valstybės tarnyboje jų nemėgstamam 48 metų buvusiam pilkajam kardinolui. Todėl nemenką išeitinę pašalpą prieš pusantro mėnesio gavęs A.Januška išties gali kurį laiką ilsėtis, būti laisvas paukštis.

Bet spėjama, kad po mėnesio kito, jeigu neras jokio darbo, A.Januška, kaip Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, gali pretenduoti į solidžią signataro rentą. Ji šiuo metu siekia 5,5 tūkst. litų per mėnesį. Rentą gauna 56 signatarai.

"Žinau, kad jis signataras, tai gal prašys rentos", – svarstė G.Kirkilas. Tą patį pasakė ir R.Lopata: "Iš visų dabar vardijamų gandų, ką jis galėtų veikti ar iš ko gyventi, ko gero, renta yra arčiausiai tiesos."

Dar nesikreipė

Vyriausybė neturi teisės neskirti rentos signatarui, net jeigu jis yra valdančiosios daugumos politinis priešininkas. Šiomis dienomis konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė skyrė signataro rentą amžinai dešiniųjų oponentei Kazimirai Prunskienei.

Kol kas A.Januška nėra kreipęsis, kad jam būtų skirta signataro renta. "Jokio prašymo ar teikimo skirti jam rentą kol kas neturime", – sakė Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė.

Pagal įstatymą jokių draudžiamųjų pajamų nebeturintis signataras bet kuriuo metu gali kreiptis į Seimo Finansų departamentą, kad jam būtų skirta renta. Departamentas parengia atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą ir perduoda jį svarstyti ministrams, kurie turi priimti galutinį formalų sprendimą dėl rentos skyrimo.


A.Januškos dosjė

Gimė 1960 m. birželio 2 d. Sarapiniškėse, Tauragės rajone. 1978–1983 m. studijavo Vilniaus ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgas, Rusija) universitetuose. 1983–1990 m. buvo Taikomosios enzimologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo nariu. 1989 m. balandį įėjo į Lietuvos socialdemokratų partijos iniciatyvinę grupę, nesėkmingai kandidatavo į jos pirmininkus, bet iki 1991 m. buvo Socialdemokratų partijos narys.

1990 m. išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, tapo Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataru.

1992 m. pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, tapo Europos skyriaus vedėju, vėliau Politikos departamento direktoriumi. 1993–1998 m. – užsienio reikalų viceministras. 1998–2003 m. – Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. 2003 m. grįžo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, vėliau ministerijos sekretoriumi.

Atsistatydino iš Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigų 2006 m. rugsėjį, praėjus mėnesiui po to, kai Baltarusijoje paslaptingai žuvo saugumo karininkas Vytautas Pociūnas. Kilus Valstybės saugumo departamento skandalui A.Januška buvo kaltinamas subūręs įtakingų asmenų, vadintų valstybininkais, grupę, kuri neva užvaldė valstybę ir buvo įtarinėjama atstovavusi Rusijos dujų koncerno "Gazprom" interesams.

2006 m. lapkritį tapo ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėju strateginiais klausimais. Šio darbo neteko 2008 m. gruodžio 9 d. pasibaigus G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimams.


Abejotina veikla

Iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą išvados (2006 m. gruodžio 20 d.):

"Kai kurių asmenų liudijimai ir žiniasklaidoje pateikta informacija atkreipė Komiteto dėmesį į A.Januškos, tuo metu ėjusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigas, abejotinus kaip valstybės pareigūno ryšius. Kai kurie VSD pareigūnai Komitetui teigė, kad A.Januškos itin glaudūs ryšiai su viena verslo bendrove viršijo tarnybines pareigūnų santykių su verslo atstovais ribas. Pagal kai kurių asmenų liudijimus informacija apie tokius ryšius buvo VSD parengtoje medžiagoje. VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius šią medžiagą pateikti Komitetui atsisakė.

A.Januška bet kokių neskaidrių savo ryšių ar veiksmų buvimą paneigė. Buvęs užsienio reikalų ministras Seimo narys A.Valionis Komitetui sakė, kad visi A Januškos oficialūs susitikimai su kitais asmenims, tarp jų ir su VSD pareigūnais, vyko ministrui žinant. A.Valionio teigimu, nieko neteisėto jo tuo metu vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai nevykdė. A.Pocius, D.Dabašinskas, A.Valionis A.Janušką apibūdino kaip gabų, profesionalų valstybininką, paneigė jo abejotinų ryšių galimybę."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų