Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, planui pritaria 44 proc., o nepritaria – 41,5 proc. respondentų.

Likę tyrimo dalyviai nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Apie minimą siekį padidinti gynybos finansavimą paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda, sausį sušaukęs Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Lėšas gynybai iki 5–6 proc. BVP planuojama didinti siekiant išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030-ųjų, o ne 2036-2040 metų, kaip kad planuota anksčiau.

Anot pareigūnų, norint pagreitinti divizijos vystymą, iki 2030 metų reikia papildomai skirti keliolika milijardų eurų.

„Visuomenė pasidalinusi, tai akivaizdu. Vieni įžvelgia daugiau tokio sprendimo pavojų, kiti mažiau“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.

Palaiko išsilavinę, daugiau uždirbantys miestiečiai

Apklausa rodo, kad gynybos finansavimo didinimui labiau pritaria jaunesni respondentai.

Parama tokiam planui ženkliau sumažėja 50–59 metų ir vyresniųjų amžiaus grupėse.

Šiuos ketinimus taip pat labiau remia aukštąjį išsilavinimą turinti ir daugiau uždirbanti visuomenės grupės, taip pat – studentai bei moksleiviai ir specialistai, tarnautojai.

Vieni įžvelgia daugiau tokio sprendimo pavojų, kiti mažiau.

5–6 proc. BVP gynybai siekiantį finansavimą taip pat ženkliai labiau palaiko vilniečiai, kiek mažiau – kitų didžiųjų miestų gyventojai. Kaimo vietovėse palaikymas yra mažiausias.

Pasak S. Spurgos, rezultatai rodo, jog siekį didinti lėšas gynybai mažiau remia pažeidžiamesnės, mažiau veiklios visuomenės grupės.

„Gal jos mažiau domisi informacija, mažiau masto apie istorinę eigą“, – BNS teigė politologas.

Pasak jo, nekvalifikuotą darbą dirbantys ir mažesnes algas gaunantys žmonės gali baimintis, jog didesnis finansavimas gynybai bus susijęs su augsiančiais mokesčiais arba vyks viešųjų paslaugų sąskaita.

Vyriausybė teigia, kad būsima mokesčių peržiūra nebus susijusi tik su išlaidomis gynybai, tačiau ir su siekiu įgyvendinti pažadus socialinėje ir kitose srityse.

Tuo metu krašto apsauga papildomai bus finansuojama daugiausiai skolinantis, taip pat tikintis, kad paspartintas ateities ekonomikos augimas leis surinkti ženkliai daugiau lėšų į valstybės biudžetą, dėl ko nenukentės kitos sritys.

S. Spurgos teigimu, nors klausimas yra skausmingas, valstybės vadovai turi prisiimti lyderystę apginant sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti Lietuvos apginamumą.

„Nepatarčiau jiems smarkiai dairytis į visuomenės nuomonę, juo labiau, kad aktyviausia visuomenės dalis sprendimą palaiko“, – BNS kalbėjo ekspertas.

Ypač nepalaiko „Nemuno aušros“ rinkėjai

Apklausa taip pat atskleidė, kad siekį didinti gynybos finansavimą labiausiai palaiko opozicinių partijų – ypač konservatorių ir Liberalų sąjūdžio – rinkėjai.

Tarp jų finansavimo didinimui pritaria daugiau nei 80 proc. apklaustųjų.

Lėšų gynybai didinimą iki 5–6 proc. BVP palaiko beveik 56 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, 41,5 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos ir beveik 24 proc. „Nemuno aušros“ rinkėjų.

„Aušriečių“ elektoratas planą remia mažiausiai iš visų politinių partijų, atsidūrusių sociologinėje apklausoje.

„Dažnai žmonės sako, kad partijos neturi savo veido, savų idėjų, bet tokie tyrimai parodo, kad Lietuvos gyventojai mato prasmę politinėse partijose ir tikrai ieško partijų, kurios atstovautų jų nuomonei“, – sakė S. Spurga.

Pasak jo, apklausos rezultatai gali paaiškinti, kodėl premjeras Gintautas Paluckas planą didinti gynybos finansavimą komentuoja nuosaikiai, o „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis laikosi kritiško požiūrio.

„Be jokios abejonės R. Žemaitaičio retorika yra susijusi su šiais rezultatais, tik neaišku, ar šioje vietoje R. Žemaitaičio rėmėjai klauso jo, ar R. Žemaitaitis klauso jų“, – BNS teigė Mykolo Romerio universiteto docentas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausą BNS užsakymu atliko vasario 14 –23 dienomis. Apklausti tūkstantis pilnamečių respondentų.

Tikslūs apklausos rezultatai

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar pritariate, ar nepritariate, kad Lietuva 2026-2030 metais gynybai skirtų nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto?

Atsakymai:

1. Pritariu – 20,5 proc.

2. Labiau pritariu – 23,5 proc.

3 Labiau nepritariu 17,8 proc.

4 Nepritariu 23,7 proc.