„Dėmesio, dėmesio. Dėl kilusio oro atakos pavojaus visus rūmuose esančius asmenis prašome eiti į artimiausią priedangą“, – skelbta Seime.
Dėl įskridusio drono Seimas kėlėsi į rūsį. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – taip pat.
„Turime laikytis instrukcijų taip, kaip yra nurodoma“, – teigė R. Kaunas.
Tačiau ne visi sureagavo iškart.
„Gali pažiūrėti Sveikatos komitetas, kaip ramiai posėdžiauja“, – ironizavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Išties Sveikatos reikalų komitetas tuo metu vis dar posėdžiavo.
„Visus į priedangą sakė varyti. Vyno nemokamai duoda. Visą Seimą varo į priedangas. Eikite“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Iš pradžių grėsmė paskelbta Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse.
Vilniaus apskrityje paskelbtas raudonas pavojaus lygis. Tai reiškia grėsmę gyvybei, todėl į priedangas privalėjo eiti visi.
„Dabar apie 150 vaikų turėjome ekskursijoje, bet jie irgi jau yra“, – sakė Seimo kancleris Algirdas Stončaitis.
Taip pat uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto, stojo traukiniai ir autobusai.
„Ne taip seniai ir pasitikrinome vietas, turėsime dabar labiau tokio praktinio patikrinimo“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Prezidentūroje prezidento Gitano Nausėdos komanda nuvesta į apačią, kur anksčiau buvo restoranas. Čia atsitiktinai pateko ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Atėjo su G. Nausėda aptarti darbų, bet pirmiausia teko leistis į priedangą.
„Tikrai jaučiausi saugiai, viskas gerai suorganizuota, jokios panikos, viskas ramiai, konstruktyviai ir aiškiai“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Paties prezidento ten nebuvo, jis nuvestas į kitą priedangą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Paskui, kai oro pavojus dingo, ėjome į susitikimą su prezidentu“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Kariuomenė teigia, kad objektas į Lietuvą įskrido iš Latvijos teritorijos. Droną pastebėjo tiek Lietuvos, tiek Latvijos kariuomenių radarai, buvo aktyvuota NATO oro policija – naikintuvai pakilo iš bazės Estijoje. Jų užduotis buvo droną sunaikinti, tačiau taikinio užfiksuoti nepavyko.
„Jeigu orlaivio pilotas nemato vizualiai taikinio, į kurį turi paleisti raketą, jeigu jo radaras nefiksuoja, tai jis negali šaudyti bet kur. Jis pirmiausia turi identifikuoti taikinį, pamatyti, kur turi nukreipti ginkluotę, tada paleisti tą raketą. Jeigu nematome taikinio, į debesį, į rūką, į mistinį šešėlį negalime šaudyti“, – aiškino Sausumos pajėgų vadas Nerijus Stankevičius.
Todėl naikintuvai misiją nutraukė ir grįžo į Estiją.
„Objektas dingo iš radarų. Ar tai lėmė, kad įvyko žemėjimas, ar dronas nuskrido į kitą valstybę, ar nukrito, šiuo metu atsakyti negalime“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Iš radarų dronas dingo Varėnos rajone, ties Merkinės apylinkėmis.
„Kadangi dronas vietomis skrido virš miestų, miestuose irgi buvo telkiamos antžeminės pajėgos tam, kad prireikus būtų greitai reaguota“, – komentavo R. Kaunas.
Kad dronas skrenda link Lietuvos, pirmiausia informavo Baltarusija.
„Pirmiausia patį faktą turime suprasti, kad karštoji linija egzistuoja, ji nėra nutraukta. Ji turi veikti, kai yra neaiškūs atvejai. Mūsų karinės oro pajėgos turėtų bendrauti ir apsikeisti informacija“, – teigė N. Stankevičius.
Oro pavojus Vilniuje truko apie pusvalandį.
„Ar protinga visą Vilnių taip? Nežinome, kur tas dronas nuskris. Sakiau, kad vieną dieną jis gali būti Santariškėse, antrą dieną – Prezidentūroje. Jei nukristų Prezidentūroje, gal vis dėlto suprastų, kad reikia su Ukraina pasišnekėti, jog negali per Lietuvos teritoriją tie mūsų vadinami draugiški dronai skraidyti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Tokia realybė yra. Vyksta karas netoli mūsų, kariniai dronai skraido netoli Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijų. Ir esant padidėjusiai grėsmei piliečių saugumui privalome piliečius informuoti“, – sakė R. Kaunas.
Premjerė teigia, kad gyventojų perspėjimo sistemos suveikė tinkamai.
„Labai tikrai noriu atsiprašyti gyventojų dėl to, kad priėmėme sprendimą, jog gyventojus reikia dažniau informuoti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
I. Ruginienė sako, kad geriau žmones perspėti dažniau nei išvis neperspėti, net jei yra tik grėsmės regimybė.
„Dėl to nuo šiandien gyventojai gali gauti daugiau žinučių“, – pridūrė I. Ruginienė.
Atšaukus oro pavojų Vilniuje, geltonas signalas buvo paskelbtas Alytaus apskrityje. Geltonas signalas reiškia, kad gyventojai turi būti nusimatę priedangos vietą, tačiau eiti į ją dar nėra raginami.
Naujausi komentarai