„Karo komendantūrų valdyba įvertino, kokias priemones savivaldybės privalo turėti, siekiant įgyvendinti karo komendantų užduotis karo metu – tai inžinerinių priemonių parkai, kuriuos sudarys 11,6 tūkst. vienetų drakono dantų, 4,5 tūkst. vienetų surenkamų ežių ir 720 km koncertinos“, – rašoma ministerijos pranešime.

Iš viso Lietuva per ateinančius 10 metų kontrmobilumo projektui ketina skirti apie 1,1 mlrd. eurų. Visgi, didžiausias dėmesys bus skiriamas minavimo pajėgumams – prieštankinių minų ir jų sistemų įsigijimui ketinama skirti daugiau nei 800 mln. eurų.

Pasak KAM, taip pat bus spartinamas Lietuvos kariuomenės inžinerinių priemonių įsigijimas – į kontrmobilumo priemonių arsenalą įtraukiami ir elektroninės kovos pajėgumai, antidroninės sistemos, stiprinama stebėjimo ir išankstinio perspėjimo sistema.

ELTA primena, kad praėjusių metu rugpjūtį Pabradėje buvo atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas.

Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.

Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama suformuoti medžių ruožus, įrengti kitas eismo saugumo užtikrinimo priemones.

Pernai Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, jog iš viso šalyje ketinama steigti 27 kontrmobilumo priemonių parkus, kuriuose bus laikomos pagrindinės inžinerinės kliūtys – „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, kelio užtvarai.

Tuo metu L. Kasčiūnas teigė, jog kontrmobilumo priemonių įsigijimui per dešimtmetį prireiks 600 mln. eurų.