– Kokia situacija: kiek mokinių grįžo? Kiek testuojasi ir kiek šiuo metu izoliuojasi?
– Kadangi duomenys yra lapkričio 5 dienos, o moksleiviai į ugdymo procesą sugrįžo tik antradienį – lapkričio 10-ąją, galutinius rezultatus matysime ir turėsime šios savaitės pabaigoje. Kalbant apie protrūkius ugdymo įstaigose, tai praėjusią savaitę jų sumažėjo apie 12 proc. Tai suprantama, nes vaikai tiesiog nelankė mokyklos ir sergamumo skaičiai tarp vaikų, nuo šešerių iki aštuoniolikos metų, praėjusią savaitę pradėjo mažėti. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, iki šešerių metų, skaičius stabiliai po truputį didėja. Kadangi per moksleivių atostogas buvo išdalinti kontroliniai testai, kuriuos galima atlikti namuose, reikia tikėtis, kad tėvai bus padėję vaikams atlikti testus. O į ugdymo įstaigas sugrįžusiems vaikams, kurių tėvai sutiko, bus atlikti greitieji antigenų testai ir, aišku, matysime, kokie rezultatai, – kur per atostogas vaikai galėjo užsikrėsti, jei testai parodys teigiamus atsakymus. Dabar tų rezultatų neturime, turėsime po kelių dienų.
– Mokinių atostogos pasiteisino ar nepasiteisino – ar galima jau daryti kažkokias išvadas?
– Kardinalių išvadų daryti negalima, nes moksleiviai – labai judri socialinė grupė ir jei jie nelankė ugdymo įstaigos, tai nereiškia, kad jie sėdėjo namie. Aišku, buvo ir kino teatrai, ir kitos vietos, kur galima surasti sau pramogų, tikrai jos buvo lankomos. Todėl nereikia galvoti, kad skaičiai nedidės, nors tie vaikai nebuvo niekur iš Lietuvos išvažiavę – didžioji dalis liko Lietuvoje. Skiepijimo apimtys po truputį didėjo – būtent praėjusią savaitę skiepijosi daugiau visų amžiaus grupių žmonių. Sergamumo skaičiai stabiliai laikosi nedidėdami, bet visoje Lietuvoje. Nėra nė vienos savivaldybės ar ugdymo įstaigos, kurioje situacija būtų labai rami – nebūtų fiksuotas nė vienas atvejis. Tokios situacijos dar nėra ir, aš manau, kad greitai jos dar neturėsime.
– Galbūt dabar tėvai taip stipriai nesipriešina vaikų testavimui kaip anksčiau, kadangi atvejų skaičiai didėja?
– Kol kas dar neturime rezultatų, kaip bus šią savaitę, po atostogų, bet anksčiau su tėvų arba globėjų sutikimu buvo testuojama apie 48-50 proc. vaikų. Norėtume, kad skaičius būtų didesnis ir pasakyti tėvams bei globėjams, kad tai nėra skausminga procedūra – viskas dėl vaikų, kad jie galėtų lankyti kontaktinį ugdymą. Nes, epidemiologine prasme, 50 proc. ištestuotų vaikų klasėje arba mokykloje, jau yra šioks toks rezultatas, bet norėtųsi, kad būtų testuojama žymiai daugiau. Gauname tokių žinių, kad šaltuoju metų laiku vaikų neišleidžia iš klasių tam, kad nesimaišytų srautai. Reikia suprasti, kad klasė turi būti vėdinama, o uždarose patalpose sudaromos labai palankios sąlygos virusui plisti.
– Kaip vertinate valdžios siūlymą, kad ir pradinukai turėtų dėvėti apsaugines veido kaukes klasėse?
– Kaukių dėvėjimas ir pradinukams yra pozityvus dalykas, nes kitų Europos šalių ugdymo įstaigose yra reikalavimas dėvėti kaukes ir per pamokas, ir, griežtai, per pertraukas.
– Ar nemanote, kad maži vaikai vis tiek nedėvės kaukių taisyklingai, juk ir kai kurie suaugusieji nesugeba užsidėti kaukių taip, kad jos dengtų nosį. Ar bus iš to naudos?
– Manau, kad jei suaugusieji – tiek tėvai, tiek ugdymo procese dalyvaujantys asmenys prisidės prie vaikų priežiūros ir tam tikro auklėjimo, vaikai greitai įsisąmonins. Yra ir tokių vaikų, kurie parėję namo net tėvus pamoko, kad vis dėlto kaukė apsaugo.
Naujausi komentarai