Dar prieš 3,5 savaitės nelaimės vieta atrodė taip: daug sunkiosios technikos, visu pajėgumu vykstantys paieškos darbai. 

Šiuo metu čia ramu. Atrodytų, jog jokie darbai nevyksta, tačiau, pasak kariuomenės, taip nėra. 

Kokia nelaimės vietoje padaryta žala gamtai – aplinkosaugininkai dar aiškinasi. Kariuomenė sako, kad atsakymo ilgai laukti nereikės.

„Tikimės, kad vertinimas mus pasieks artimiausiu laiku, per kelias savaites“, – pranešė pulkininkas leitenantas Saulius Ivanauskas.

Tad kaip ši pelkėta vieta bus sutvarkyta, turėtų paaiškėti iki vasaros. Kariuomenė pripažįsta, kad žala gamtai buvo padaryta, tačiau laukia specialistų išvadų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė laukia Aplinkos apsaugos departamento galimai žalos gamtai vertinimo ir yra pasirengusi pagal gautas išvadas ir rekomendacijas atlikti reikalingus veiksmus gamtos aplinkos sutvarkymui“, – teigė S. Ivanauskas.

Aplinkosaugininkai bei pelkių žinovai nelaimės vietos apžiūrėti negalėjo. Tačiau iš to, ką matė žiniasklaidoje, daro išvadą, kad žala gamtai nėra maža.

„Ten keli ežerai išsidėstę vienas paskui kitą, tai gali būti ir perinčių retesnių paukščių. Trikdymas turės įtakos, o žalos dydį pinigine išraiška paversti sudėtinga“, – kalbėjo pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis.

Pasak N. Zableckio, plotas, kuriame vyko gelbėjimo darbai, nėra didelis, todėl gamta atsistatys pati, tačiau tai užtruks.

„Ten ir žvyro pripilta, tai klausimas, kiek sugebės surinkti, išvalyti. Palikus tokią sudarkytą vietą, pati gamta savaime atsikurs per dešimtmečius“, – svarstė pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas.

Vieta, kur įvyko nelaimė, nėra gamtos draustinis. Oficialiai tai yra mokymų laukai prie poligono.

„Šios teritorijos, galima sakyti, turi apsaugos statusą, tad jose negalima ardyti augmeninės dangos. Nėra taip, kad vien tik draustinis yra saugoma teritorija. Ši teritorija savaime jau vertinga“, – aiškino ekspertas.

Kol skaičiuojama žala gamtai, kariuomenė ėmėsi veiksmų, kad tokių nelaimių ateityje nepasikartotų.

„Turėjome susitikimus su „Amber Grid“ atstovais būtent tam, kad iš naujo įvertintume tiek žymėjimus poligone, tiek mūsų naudojamus žemėlapius, kad juose aiškiai atsispindėtų, kur yra trasos, kur galima važiuoti, kur negalima. Keliai čia sužymėti ir atvažiuoti negalima“, – akcentavo pulkininkas leitenantas.

Nelaimė, kai dingo keturi Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, įvyko kovo pabaigoje. Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvavo ne tik Lietuvos ir amerikiečių kariai, tačiau ir mūsų pasieniečiai, ugniagesiai gelbėtojai, sąjungininkai iš Lenkijos bei Estijos.