Adrijaus teigimu, nusižudžiusios medikės pagerbimo akcija mieste buvo suorganizuota per trumpą laiką. „Informacija, kad toks dalykas bus daromas, atsirado iš vakaro. Manau, kad sklaida nebuvo labai didelė, bet reakcija pagal tą laiką nuo vakaro iki ryto ir turint omenyje, kad tai yra nepatogu administracijai, tai reaguojančių buvo. Bet jeigu informacijos sklaidos laikas būtų ilgesnis, tai manau, kad būtų tikrai net dešimtimis kartų (žmonių, – aut. past.) daugiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Iš medikų ir buvo iniciatyva. Kai įvykis netikėtas, niekas nepasiruošęs, reakcija spontaniška ir viskas suspausta laike.

Mintis pagerbti gydytojos atminimą kilo jos kolegoms ir gyventojams. „Mano žmona yra gydytoja, ji reaguodama į tą situaciją vakare nuvežė uždegti dvi žvakutes, kitą dieną dar kartą nuvažiavo, tai buvo vakar. Tada grupelė medikų ją susirado ir sako: gal organizuojame šią akciją? Iš medikų ir kilo iniciatyva. Kai įvykis netikėtas, niekas nepasiruošęs, reakcija spontaniška ir viskas suspausta laike. Idėja buvo, kad uždegame žvakutes, pabūname ir patylime. Bet mačiau, kad žurnalistai irgi sužinojo, buvo ir su kameromis, kalbėjo su medikais. Reportažų, man atrodo, išeis į viešumą“, – situaciją komentavo vyras.

Feisbuko nuotr.

Adrijaus žmona taip pat dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, todėl vyras sutiko papasakoti, kokios nuotaikos šiuo metu čia vyrauja. „Sakyčiau, kad yra trys (reakcijos, – aut. past): administracija sako, kad nieko čia neįvyko, ne mūsų darbuotoja, nes ji prieš dvi dienas buvo atleista. Pas juos būdavo tradicija, kad jeigu žmogus iš bendruomenės mirė, jie turėdavo tam tikrą vietą, kur pastatydavo nuotrauką, uždegdavo žvakutes ir taip pagerbdavo. Iš administracijos buvo taip, kad šiuo atveju to nebus. Tada tai sukėlė pasipiktinimą. Paskui buvo dvi reakcijos: viena, kad negalima tylėti, o kita, kad jeigu aš netylėsiu, jausiuosi nesaugus, tai gal man geriau truputį nuleisti akis žemyn ir praleisti tą momentą. Ir tų, kurie negali tylėti, jų yra mažiau, kad ir kaip bebūtų gaila. Bet šiaip pati problema mobingo yra tikrai visuotinė ir tikrai ten labai gili“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiaip pati problema mobingo yra tikrai visuotinė ir tikrai ten labai gili.

Adrijaus teigimu, ligoninės administracijos darbuotojai medikės pagerbimo akcijoje nepasirodė. „Kaip tik turbūt demonstratyviai ne. Administracija, manau, yra tokia, kad jūs darysite taip, kaip mums reikia, o mes į jūsų poreikius ir į jūsų visas akcijas nereaguosime. O kai žurnalistai, viešuma... Kai buvo covidas, stovėdavo direktorius, pavaduotojai ir tada jie papuldavo į ekraną, kad mes labai dirbame. Kai atsitiko problema, jie pasiunčia atstovę spaudai, kuri matosi, kad jaunas žmogus ir trūksta patirties. Tikrai ne to rango žmogus, kuris turėtų šioje vietoje žiniasklaidai skelbti pranešimus. Yra toks susipriešinimas ir darbuotojų menkinimas“, – kritikos negailėjo Adrijus.

Vyras feisbuke taip pat pasidalijo vaizdais iš medikės pagerbimo akcijos ir skyrė jai jautrius žiodžius: „Už tą, kurios pašaukimas buvo gelbėti žmones, padėti tiems, kurie dabar yra bėdoje. Už tą, kuriai buvo lemta susidurti su begaliniu cinizmu, prisitaikėliškumu, arogancija, niekinimu, galios demonstravimu. Už tą, kuri nepasidavė baimei, spaudimui. Už tą, kurios gedėti nebuvo leista, buvo liepta susilaikyti nuo komentarų, nes tai kelia įtampą. Už mūsų sesę, gydytoją. Visa tai nepriklausomoje Lietuvoje“, – socialiniame tinkle rašė Adrijus.

Kaip skelbta anksčiau, Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos tvirtino, kad gydymo įstaigoje jiems uždrausta gedėti. Gydymo įstaigos atstovai tai neigia teigdami, kad darbuotojams pasiūlyta išreikšti pagarbą mirusiajai kitu būdu.

Ligoninės atstovė Sonata Tenytė pasakojo, kad gydymo įstaigoje nestatyti mirusiosios nuotraukų, žvakių ir vadinamojo nekrologo, nuspręsta esą  pasitarus su ligoninės psichologais, psichoterapeutais bei išklausius mobiliosios psichologinių krizių įveikimo grupės specialistų rekomendacijų.

Primename, kad skaudi žinia apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją pasiekė pirmadienio rytą. Ši gyvybės pareikalavusi istorija atvėrė sistemos piktžaizdę, nes gydytojai vis garsiau kalba apie institucijų abejingumą.

Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė.

Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ji.

Feisbuko grupės „Šiauliai online“ nuotr.

Kurs specialų inspektorių skyrių

Kaip trečiadienį skelbė BNS, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nuo kitų metų žada stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus kovoje su mobingu ir tokių atvejų prevencija. „Valstybinė darbo inspekcija turi stiprinti savo pajėgumus ir atskirai nuo 2022 metų turėtų turėti naują skyrių, kuris rūpintųsi būtent tik psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, kuri sukuriama darbe, užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais ir kad tos sąlygos po truputį keisis“, – trečiadienį sakė M. Navickienė.

Ji taip kalbėjo po trečiadienį vykusios diskusijos su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais dėl mobingo problemos verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose. Ministrė pabrėžė, kad problema dėl darbuotojų psichikos sveikatos darbe turėtų būti sprendžiamos ne po pavienių tragiškų atvejų. „Norėčiau akcentuoti, kad pavienės tragedijos, kurios atsitinka, nebeturėtų būti atspirties taškais sistemiškai spręsti problemas. Šitą mes turėtume daryti nuosekliai ir visada“, – teigė ministrė.

Ji tvirtino, kad institucijos mobingą patiriantiems darbuotojams yra pasiruošusios padėti ir dabar, tad ragino darbuotojus kreiptis pagalbos. „Svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas – kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos, nes institucijos yra pasiruošusios padėti, veikia ir anoniminės linijos, bent jau medikams, kur galima skambinti ir registruoti galimus mobingo atvejus“, – kalbėjo M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat pabrėžė, kad problemos dėl mobingo darbe ateina iš visuomenės, kadangi ji vis dar toleruoja smurtą. „Svarbu pabrėžti tai, ką sakė psichikos sveikatos ekspertai šiandieniniame susitikime – mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Aš norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji teigė, kad profsąjungos ir darbdaviai žada atkreipti dėmesį į mobingo problemas ir darbuotojų psichinę sveikatą. „Tai kol kas nėra tinkamą vertę turinti aplinkybė kalbant apie darbo santykių kokybę ir šiandien mes kalbėjome apie tai, kad tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai atkreips daug didesnį dėmesį, kad ši aplinkybė yra reglamentuota, jai tiesiog reikia suteikti daug didesnį dėmesį“, – teigė ministrė.

Vis dėlto, ji nesiūlo keisti įstatyminio reguliavimo. „Vien tik reguliavimu proveržio čia mes neturėsime, tai yra bendros organizacinės kultūros klausimai, kurie irgi turi po truputį keistis (...) Svarbiausia, kad tiek profsąjungos, tiek darbdaviai, tiek kontroliuojančios institucijos turėtų bendrą tikslą – kad psichinis smurtas darbo vietoje nebebūtų toleruojamas“, – teigė ministrė.