Kaune ieškoma unikalių tarpukario–ankstyvojo pokario autentiką išsaugojusių pastatų ir interjerų. Taip rengiamasi filmuoti režisieriaus Kristijono Vildžiūno juostą "Kai apkabinsiu Tave".

Gyvena tarpukario interjeruose

Pilnametražio vaidybinio filmo istorija nukels į 1944-ųjų Kauną ir 1961-ųjų Berlyną. Didžiąją dalį filmo scenų planuojama nufilmuoti mūsų mieste. Ieškodama šį laikotarpį primenančių pastatų ir interjerų, atranką atliekanti kaunietė Giedrė Aleksandravičiūtė su fotoaparatu aplankė daug muziejų ir privačių kauniečių butų.

"Neįsivaizdavau, kad yra žmonių, taip puikiai išsaugojusių tarpukario laikų butų apstatymą. Ir tai ne muziejai – žmonės tuose interjeruose gyvena. Žinoma, į tokius butus prisibelsti sudėtingiau. Ryšį su jų savininkais bandome užmegzti per pažintis", – pasakojo kaunietė.

Juozo Tumo–Vaižganto butas senamiestyje, Antano Žmuidzinavičiaus butas V.Putvinskio gatvėje, Balio Sruogos, Juozo Grušo, Juozo Zikaro namai Žaliakalnyje – šie muziejai taip pat atsirado filmuoti tinkamų vietų sąraše. "Tai – Nacionalinio M.K.Čiurlionio ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialai. Svarbiausia, kad jie visi – labai gerai išlaikyti. Muziejų vadovai nusiteikę geranoriškai. Kelias dienas truksiantys filmavimai, manau, nesutrukdys šių įstaigų veiklos", – vylėsi G.Aleksandravičiūtė.

Sužavėjo kauniečių šiluma

Neseniai Kaune filmuoti renkamus butus apžiūrėjusią filmo prodiuserę Uljaną Kim nustebino šilti žmonių santykiai. "Visi labai geranoriški, nuoširdūs. Visur kviečia arbatos, prisėsti ir pasišnekėti. Iš pradžių mus tai sutrikdė. Vilniuje visi laksto kaip išprotėję, tokiems santykiams tiesiog nelieka laiko ir vietos", – skirtumą tarp Kauno ir sostinės pastebėjo prodiuserė. Ji tikino, kad toks žmonių geranoriškumas įpareigoja filmo kūrėjus ir patiems nesukelti neigiamų emocijų.

"Tarp trilerio ir melodramos", – taip šio filmo žanrą apibūdino režisierius ir scenarijaus autorius Kristijonas Vildžiūnas. Juosta "Kai apkabinsiu Tave" pasakos autentišką Antrojo pasaulinio karo išskirtų tėvo ir dukros istoriją. Pagal scenarijų didžioji veiksmo dalis vyksta Berlyne likus dviem mėnesiams iki iškylant miestą į dvi dalis galutinai padalysiančiai sienai. Čia siekia susitikti skirtingose pasaulio ir geležinės uždangos pusėse gyvenantys tėvas su dukra. Mieste veikiančio pensiono gyventojai – vokiečių šeima – bėga iš Vakarų į Rytų Berlyną.

Didžioji Berlyne besivystančio veiksmo dalis bus nufilmuota Kaune. "Jau du mėnesius aktyviai ieškome interjero pagrindinei veiksmo vietai – Vakarų Berlyno pensionui, įsikūrusiam tarpukario viloje. Kauno Žaliakalnyje matėme daug tokio tipo pastatų", – pasakojo K.Vildžiūnas.

Pasak režisieriaus, vila filme bus sudėliota iš keleto atskirų fragmentų. "Iš lauko ji bus filmuojama vienur, interjeras – keliose skirtingose vietose. Daugiausia – memorialiniuose butuose–muziejuose, greičiausiai ir keliuose privačiuose butuose", – neslėpė menininkas.

Atrado vietos ir "Stasi"

Klasikinio stiliaus salę aukštomis lubomis prabangiam Berlyno šokių restoranui filmuoti renkamasi iš kelių vietų – Kauno moksleivių rūmų, Karininkų ramovės, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto salių. Restoranas greičiausiai įsikurs pastarojoje.

Šokių restoranai Berlyne buvo populiarūs prieš karą. "Tarp staliukų būdavo įrengtas vidaus telefono ryšys – pakviesti šokiui moterį, sėdinčią prie kito staliuko, buvo galima telefonu arba pasiunčiant laiškelį pneumatiniu ryšiu. Restorane tryško spalvoto vandens fontanas. Bandysime tai atkurti", – pasakojo K.Vildžiūnas. Šie vaizdai dabar jau žinomi tik iš aprašymų – Berlyne tokių restoranų neišliko.

Buvusiose Psichiatrijos ligoninės patalpose Muitinės gatvėje galbūt įsikurs Rytų Vokietijos saugumo tarnybos "Stasi" biuras ir muitinė, Šančių kareivinėse – Rytų Berlyne dislokuotas sovietų kariuomenės garnizonas.

K.Vildžiūnas pastebėjo, kad architektūriniu požiūriu Kaunas daug panašesnis į pokario laikų Berlyną nei Vilnius. "Kaune yra moderno – jo daug ir Berlyne. Žinoma, Berlynas didesnis, aukštingesnis miestas. Kaunas suvaidins ne visą mums reikalingą Berlyną. Teks vykti ir į jį. Deja, ten senojo Berlyno mažai – daug stiklo, iš esmės atnaujintų pastatų", – apgailestavo režisierius.

Vilniuje kainuotų brangiau

G.Aleksandravičiūtė pastebėjo, kad siūlomas kelių šimtų litų už parą nuomos mokestis kai kuriuos kauniečius įžeidė – filmui žmonės pasirengę užleisti savo butus nemokamai.

Lietuvos kino studijos vadovas Ramūnas Škikas prisiminė, kad už vieno didžiulio objekto – prekybos centro – nuomą filmuoti Lietuvoje viena užsienio kompanija yra mokėjusi ir keliasdešimt tūkstančių litų.

"Tačiau, kai mokami tokie pinigai, iškyla klausimas, kaip pigiau: ar filmuoti natūroje, ar kurti dekoracijas ir filmuoti studijoje. Kuomet kainos pernelyg užkeliamos, nelaimi niekas. Galima prašyti tūkstančių, bet kažin ar atsiras, kas juos moka", – svarstė R.Škikas.

"Tūkstančius gali mokėti nebent didelių biudžetų užsienio kompanijos, atvykstančios kurti filmų Lietuvoje. Mes kuriame mažo biudžeto filmus, ir tokių kosminių kainų tikrai negalime mokėti. 2002 m. K.Vildžiūno filmui "Nuomos sutartis" beveik viską nufilmavome nemokamai – į savo namus mus įsileido draugai, pažįstami, Kultūros ministerija, kitos įstaigos", – prisiminė U.Kim.

Nors dėl konkrečių nuomos kainų Kaune dar nesutarta, filmo kūrėjai pripažino, kad Vilniuje filmavimas kainuotų brangiau. "Pasidomėjus vien gamybinių patalpų, kurios mums reikalingos dekoracijoms, rekvizitui, kostiumams laikyti, nuomos kainomis, paaiškėjo, kad jos Vilniuje tikrai didesnės", – sakė prodiuserė.

Juostą "Kai apkabinsiu Tave" Kaune rengiamasi filmuoti gegužę–liepą. Kol kas žinomi tik pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Tai Andrius Bialobžeskis (tėvas) ir Elžbieta Latėnaitė (dukra). Pensione gyvenančią vokiečių šeimą vaidinti bus kviečiama aktorių iš Vokietijos.

Filmo pabaigą režisierius apibūdino kaip neišvengiamai nelinksmą. Jo teigimu, tik tokia pabaiga ir gali būti filmo, vaizduojančio epochą, kai žmonėmis manipuliuota.

"Susitinka du žmonės iš dviejų skirtingų sistemų. Jų susitikimas įvyksta, bet jis visiškai ne toks, kokio tikėjosi patys personažai. Jo negalima vadinti laimingu susitikimu", – užuominomis filmo siužetą pasakojo K.Vildžiūnas.

Menotyrininkė Nijolė Lukšionytė–Tolvaišienė

Tarpukario Kauno architektūroje yra daugiau nei kur nors kitur Lietuvoje. Kaunas tuo metu sparčiai vystėsi. Objektų, kuriuose ryškios tuomet madingos architektūros tendencijos, ganėtinai daug. Tai ir Centrinis paštas, Karininkų ramovė, Kauno technologijos universiteto Centriniai rūmai, Lietuvos bankas, kurie išliko puikiai prižiūrėti, išsaugoti ir jų interjerai. Vilnius tokio tarpukario neturi. Kai kurios teritorijos taip pat išliko nepakitusios. Tokios teritorijos, kaip Žaliakalnis, užstatytos tarpukariu, niekur kitur Lietuvoj taip išsaugotos neišliko.

Kaune yra tekę matyti puikiai išsaugotų tarpukario interjerų. Seni autentiški interjerai, jeigu išsaugoti, dažniausiai išsaugoti ten, kur nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas iš tėvų, senelių – taip iš dalies buvo saugomas jų atminimas. Kartais ir iš patriotizmo plačiąja prasme buvo saugota. Būta ir taip, kad niekas nekeista dėl pinigų stygiaus. O kas labai norėjo modernizuotis – tai ir padarė. Dėl to daug prarasta.