Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė sako, jog savivaldybių skolos augimas dar nereiškia neatsakingo vietos valdžios požiūrio į finansus.

Pasak „darbietės“, paskolų ėmimas sveikintinas, kai reikalingas siekiant įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, o neatsakingą požiūrį rodytų tuo atveju, jei paskolos būtų „pravalgomos“.

„Skolos augimas dar nereiškia, kad neatsakingai tvarkomasi su finansais. Savivaldybių paskolos dažniausiai yra imamos tam, kad galėtų kofinansuoti iš ES atėjusias lėšas, kurios yra naudojamos infrastruktūrai savivaldybėse tvarkyti, tam pačiam vandentiekiui, nuotekoms, kultūros namams renovuoti, tam, kuo naudojasi žmonės, tai yra visam viešajam sektoriui. Vien skolas vadinti, kad čia yra yra neatsakinga, aš tikrai nesutikčiau“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamentarė.

Be to, kaip pastebi V.Baltraitienė, savivaldybių skolinimasis yra ribojamas. „Yra nustatyta, kiek leidžiama skolintis. Jei tie pinigai naudojami pravalgymui, atlyginimams mokėti, automobiliams pirkti - taip (skolos imamos neatsakingai - red.), bet jei infrastruktūrai rajone tvarkyti - aš sveikinu tokių skolų ėmimą, bet tai turi būti pagrįsta“, - kalbėjo „darbietė“.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašo, kad mažiau nei per metus miestų ir rajonų finansinių įsipareigojimų našta padidėjo daugiau kaip 325 mln. litų.

Pasak publikacijos, iš viso įvairioms finansinėms institucijoms savivaldybės, balandžio 1 dienos duomenimis, buvo skolingos daugiau kaip 1 mlrd. 580 mln. litų, dar 445 mln. litų siekė savivaldybių kreditoriniai įsipareigojimai ūkio subjektams.Labiausiai prasiskolinusi - Vilniaus miesto savivaldybė.

Jos skolos finansinėms institucijoms sudarė beveik 484 mln. litų. Dar daugiau nei 316 mln. litų sostinė buvo skolinga ūkio subjektams.

Kauno miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė apie 228 mln. litų.

Klaipėdos miesto skola - daugiau nei 95 mln. litų. Tai sudarė apie 46 proc. šiai savivaldybei patvirtintų metinių pajamų.

Šiaulių miesto savivaldybės skolos kupra buvo apie 74 mln. litų. Merija taip pat turėjo 18,6 mln. litų kreditorinių įsipareigojimų už paslaugas.

Panevėžio miesto skolos finansinėms institucijoms viršijo 41 mln. litų. Dar daugiau kaip 13 mln. litų savivaldybė buvo skolinga ūkio subjektams.