Po valdžios krizių didžiuosiuose šalies miestuose ir rajonuose vis dažniau kalbama apie tiesioginių merų rinkimų įteisinimą  

Net praėjus keliems mėnesiams po savivaldybių tarybų rinkimų, ne vienoje savivaldybėje ir toliau tvyro nestabilumas, tebesiginčijama dėl merų rinkimų teisėtumo, bylinėjamasi teismuose, žlugdomas darbas. Įsismarkavus tokiai teisinei kakofonijai, ir gyventojai, ir politikai vis dažniau užsimena apie galimybę įteisinti tiesioginius merų rinkimus.  

Partinių intrigų karuselėje  

Beveik du mėnesiai paralyžiuotas Vilniaus savivaldybės darbas. Politikai ir toliau tebesiginčija, kas turėtų sudaryti valdančiąją miesto Tarybos daugumą, kam turėtų atitekti mero, kiti svarbūs postai. Ne ką geresnė situacija Kauno rajone, kur vos vieno balso persvara išrinktą merą opozicija bando nuversti ir pasodinti į šį postą savo žmogų. Niekaip nesugebama perrinkti mero Šiauliuose. Panašių problemų yra ne vienoje šalies savivaldybėje, ypač ten, kur nė viena politinė jėga neturi tvirtos daugumos, kur viską gali nulemti vienas ar du balsai.

Nors pastaruoju metu partijos ir jungiasi stiprindamos savo politinę įtaką, turėti daug vilčių, kad savivaldybių tarybos nebus tokios margos kaip dabar, vargu ar galima. O kol taip bus, stabilumui nėra jokių garantijų. Tai pripažįsta ne tik politologai, bet ir patys įvairių nesutarimų kamuojami politikai.  

Idėjos įgyvendinimas į priekį nejuda 

Tiesioginiai merų rinkimai prisimenami beveik per kiekvieną rinkimų kampaniją. Daugeliui ši idėja yra patraukli, nes sudaro iliuziją, kad jie turės daugiau galimybių savivaldybės vadovu išsirinkti tą žmogų, kurio norėtų. Tai suprasdamas net parlamentaras Viktoras Uspaskichas buvo užsimojęs į savo inicijuojamo referendumo nuostatas įrašyti tokį teiginį. Ir už jį tikriausiai būtų balsavę daugelis žmonių. Tačiau rinkimai baigiasi ir tiesioginių merų rinkimų idėja vėl grįžta į stalčių.

Praėjusią savaitę Liberalų ir centro sąjunga paragino Seimą greičiau priimti Konstitucijos pataisas, įteisinančias tiesioginius miestų ir rajonų savivaldybių merų rinkimus ir netgi pati žadėjo prisidėti, kad idėja pagaliau taptų kūnu.  

Prisimintas ir kitas kelias  

Kodėl tiesioginių merų rinkimų idėją prisiminė būtent Liberalų ir centro sąjunga, atspėti nelabai sunku. Būtent ši partija pasijuto labiausiai nukentėjusi po palyginti palankiai jai susiklosčiusių savivaldybės tarybos rinkimų. Kaip žinoma, liberalų ir centristų lyderis Artūras Zuokas daug kam visai netikėtai nebuvo išrinktas sostinės Savivaldybės meru. O jei meras būtų buvęs renkamas tiesiogiai, jis jau tikriausiai seniai būtų šventęs pergalę.

Ko gero, teisus Artūras Zuokas, kad pagal dabar galiojančią tvarką politinės jėgos, nenorinčios pripažinti savivaldos rinkimų rezultatų, gali bandyti ir bando sudėlioti sau palankų politinį kortų namelį. Anot kovojančio dėl Vilniaus mero posto LCS lyderio A.Zuoko, tokių veiksmų pasekmė “yra užsitęsusi bevaldystė mieste ir besikaupiančios nesprendžiamos problemos”. LCS lyderis mano, kad merus renkant tiesiogiai savivaldos valdymo organus būtų galima suformuoti daug greičiau ir efektyviau.  

Ar neišblės pasiryžimas?  

Dauguma parlamentinių partijų yra už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, tačiau kiekviena į valdžią atėjusi Seimo dauguma paprastai tai atideda vėlesniam laikui. Priežastys - gana įvairios. A.Zuoko teigimu, kai kurie politikai nenori, kad savivaldybės įgautų daugiau galių arba tiesiog nesiryžta pradėti svarstyti kitų įstatymų pataisų, kurias reiks tikslinti pakeitus Konstituciją. Liberalų ir centro sąjungos atstovai dabar jau rimtai užsimoję sudaryti darbo grupę, kuri parengtų su Konstitucijos keitimu susijusių įstatymų pataisas. Tik ar neišblės šis pasiryžimas, jei naujoji, šiuo metu lipdoma sostinės Savivaldybės valdančioji dauguma išrinks jį Vilniaus meru?  

Išeitį bandyta rasti greičiau  

Nepaisant politikų pažadų ir užmojų, mažiausiai ketverius metus tiesioginių merų rinkimų nebus. Visiškai tikėtina, kad tiek laiko nebus didesnio stabilumo ir savivaldybėse. Dabartinė valdančioji Seimo dauguma pabandė ieškoti kokios nors išeities, kad merai nesikeistų vos ne kas mėnesį, tačiau sutiko įnirtingą opozicijos pasipriešinimą. Praėjusį antradienį Seimas po svarstymo pritarė Vietos savivaldos įstatymo pataisai, numatančiai, kad merus būtų galima atstatydinti tik trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma. Šiai pataisai po svarstymo pritarta tik valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos ir mažumai priklausančių liberaldemokratų balsais.

Anksčiau valdančiosios daugumos atstovai siūlė merus atleisti dviejų trečdalių balsų dauguma, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas įspėjo, jog tokia nuostata gali pažeisti Konstituciją. Po tokios komiteto išvados Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas pateikė švelnesnę pataisą, tačiau ir ji nustato nelygias mero patvirtinimo ir atleidimo sąlygas. Merui patvirtinti užtenka daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos narių balsų, o atleisti reikėtų trijų penktadalių.  

Įstatymo pataisa jau naudinga kitiems  

Opozicijai reikalaujant, Seimas paprašė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateikti išvadą, ar sušvelninta nuostata dėl mero atleidimo taip pat gali prieštarauti Konstitucijai. Liberalų ir centro sąjunga iš karto pagrasino apskųsti šią pataisą Konstituciniam Teismui.

Kodėl taip aštriai sureaguota į bandymą įvesti savivaldybėse daugiau stabilumo? LCS seniūnas Eligijus Masiulis įtaria, kad įstatymas buvo taikomas vienam žmogui - valdančiosios daugumos atstovui Gediminui Paviržiui. Gal iš tiesų ir būtų galima tuo įtarti valdančiąją daugumą, jei G.Paviržis jau būtų tapęs meru. Tačiau taip neatsitiko, ir dabar, susidarius naujajai daugumai Vilniaus savivaldybėje, ši nuostata jau gali būti taikoma jos išsirinktam merui.