Kontrolė parūpo ir trims valstiečiams žaliesiems, nors kaip paaiškėjo, jie tik registravo į Seimą nepatekusio socialdemokrato pataisas. Jos įpareigotų žiniasklaidą, kad pusė visos skelbiamos informacijos būtų pozityvi. Užuot sau išsikėlę tikslą, priiminėti Seime ir vyriausybėje sprendimus, kurie turėtų teigiamos reikšmės Lietuvai ir jos žmonėms, parlamentarai mėgino įvesti cenzūrą. Visai kaip sovietmečiu, kai visi žinojo, kad Sovietų Sąjunga – milžinas ant molinių kojų, tačiau žiniasklaida buvo verčiama kartoti, kad niekur nėra taip gera gyventi, kaip šitoje neribotų galimybių šalyje, nors jos galiojimo terminas jau buvo praktiškai pasibaigęs. O tuo metu kai kurios lietuviškos televizijos tampa rusiškos produkcijos ruporu ir taip perka žiūrovų palankumą, bet šituo klausimu politikai idėjų turi mažiau.

Radijo ir televizijos komisija aiškinosi, kokią dalį eterio nuo kovo 6 iki 12 dienos, atmetus informacines ir sporto laidas, užėmė Lietuvoje ir likusioje Europoje sukurta produkcija, ir kuri dalis įsigyta kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, Ukrainoje, o kuri – Rusijoje.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rusiškos produkcijos minėtąją savaitę transliavo „Lietuvos ryto“ televizija – 38 procentus, kitų šalių – 9, likusius 53 procentus sudarė lietuviškos ir Europos šalių laidos.

LNK grupei priklausančioje BTV – daugiau nei trečdalis (35,5 proc.) rusiškų filmų ir kitų šalių – 38,8 procento, lietuviškos bei europietiškos – daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.).

Mūsų duomenimis, jei serialas ar laida – bendros gamybos su šalies, kuri yra ratifikavusi Europos konvenciją dėl televizijos be sienų, tai tokia produkcija gali būti priskirta prie europietiškos ar kitų šalių.

Radijo ir televizijos komisijos duomenimis, kovo 6 d. „Lietuvos ryto“ televizija vos ne pusę (49 proc.) laidoms skirto eterio užpildė rusiškomis laidomis ir filmais kitų šalių – 5 proc., likusi dalis (46 proc.) teko lietuviškai ir europietiškai produkcijai.

Tą pačią dieną BTV rodė maždaug tiek pat (44 proc.) rusiškų ir kitų šalių produkcijos (34 proc.), o europietiška ir lietuviška nesiekė ketvirtadalio (22 proc.)

Informacine prasme mes lygiai taip pat vis dar esam savotiška informacinė kolonija, priklausanti tai Rytų erdvei. Tas kolonijos fenomenas būtent ir pasireiškia tuo rusiškos produkcijos kiekiu.

Preliminariai įvertinant TNS KANTAR kovo 6 d. duomenimis, per „Lietuvos ryto“ televiziją rusiška produkcija pasiekė daugiau nei 243 tūkstančius Lietuvos gyventojų per Baltijos televiziją – 445 tūkstančius per TV6 – 192,1 tūkstančio Lietuvos gyventojų, vyresnių nei ketveri metai.

Per tris šitas televizijas rusišką produkciją žiūrėjo beveik 900 tūkstančių žiūrovų, o štai per rinkimus daugiausia laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos daugiamandatėje apygardoje kartu nesurinko nė 500 tūkstančių balsų, tai yra perpus mažiau.

Dešimtmetį Rusijos propagandines manipuliacijas tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius sako anksčiau tikėjęsis, kad jaunoji karta išmoks Europos kalbų, atslūgs domėjimasis Rusijos skleidžiama propaganda, tačiau vyksta priešingi procesai.

„Informacine prasme mes lygiai taip pat vis dar esam savotiška informacinė kolonija, priklausanti tai Rytų erdvei. Tas kolonijos fenomenas būtent ir pasireiškia tuo rusiškos produkcijos kiekiu, ta produkcija surenka gana nemažas auditorijas“, – kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. N. Maliukevičius.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad toks nostalgija Sovietų Sąjungos laikams persmelktos rusiškos produkcijos antplūdis Lietuvos televizijose rodo pavojingą tendenciją. Anot parlamentaro, Kremlius televiziją laiko savo minkštosios galios instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste

„Tyrinėjant mūsų visuomenės sociologinį paveikslą matosi, kad ta posovietinė nostalgija mūsų tam tikros dalies visuomenės, kuri yra ir stiprinama ta mikštaja produkcija, įvairiais filmais serialais, jinai labai aiškiai koreliuoja su nusivylimu mūsų politine sistema. Per tą minkštąją įtaką ateina ir ta geopolitinė įtaka“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. Kasčiūnas

Tuo metu daugiausiai rusiškos produkcijos transliuojančių televizijų vadovai nedaugžodžiauja.

„Man, žinokit, nebeįdomu šita tema kalbėti. Tiek žinių“, – telefonu sakė „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Linas Ryškus.

„Laisvas nepriklausomas kanalas“ grupės savireklamos direktorė Vitalija Kibildė raštu atsakė, kad „rusiškos produkcijos įsigijimo kiekius lemia per eilę metų susiformavę lojalių BTV žiūrovų įpročiai“.

Politologas N. Maliukevičius sakė, kad Kremlius subsidijuoja didžiąsias televizijas, šios gamina ir pigiai eksportuoja pramogines laidas, filmus ir serialus į vadinamąją rusakalbę erdvę. Šią produkciją su malonumu perka ir lietuviai.

„Aš vadinčiau tai savotiška tokia net moraline korupcija, nes lygiai taip pat energetikoje, jeigu mes pažiūrėtume energetikos erdvę, korumpavo rusiški pinigai, tarpininkai ir panašiai. Ir čia mums lygiai taip pat pigiai įbrukama ta produkcija, kurią po to tos pačios televizijos, įvardija kaip tokią įdomią pramoginę, palyginus su lietuviška, žymiai patrauklesne“, kalbėjo N. Maliukevičius.

Radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitiekūnas sako, kad įstatymas numato, jog televizijų programų transliuotojai turėtų daugiau kaip pusę eterio, atėmus žinių, sporto ir reklamoms numatytą laiką, skirti europietiškai ir lietuviškai produkcijai ir dar dešimt procentų laiko transliuoti nepriklausomų ES prodiuserių kūrinius. Yra net ir numatytos sankcijos, tačiau Komisija bejėgė.

„Bet tame pačiame įstatyme yra nuorodos: jeigu tai įmanoma. Tai dabar įmanoma – neįmanoma, na, tai praktiškai, jeigu tokia išlyga yra, tai tas nusižengimų kodeksas neveiks. Na, tai už ką baust, jeigu jam atrodo, kad neįmanoma?“ – aiškino E. Vaitiekūnas.

Seimo narys L. Kasčiūnas ketina Seimui siūlyti įstatymo pataisą, kuri priverstų verslą paisyti ir visuomenės bei valstybės interesų.

Tačiau šią savaitę trys valdančiosios frakcijos atstovai Seime Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus, Robertas Šarknickas ėmėsi dar neregėtos iniciatyvos – pasišovė įteisinti reikalavimą žurnalistams, kad šie mažiausiai pusę informacijos srauto paverstų pozityvu. O tas pozityvas turi atsidurti pirmame leeidinio puslapyje arba žinių laidos pradžioje.

Yra tiesiog desperatiška pastanga pakreipti tikrovę, pagražinti padekoruoti ją, pakreipti sau norima linkme.

Buvęs kultūros ministras ir Lietuvos ambasadorius prie UNESKO Arūnas Gelūnas sako suprantantis parlamentarų nuovargį dėl viešumoje netylančių skandalų, net persipinančių su bulvaru. Jis ragina kolegas Seime patiems prisidėti kuriant tą pozityvą, kad žiniasklaidai netektų pranešti apie blogas žinias.

„Tai aš sakyčiau, tai nėra totalitarizmas, tai yra naivumas. Yra tiesiog desperatiška pastanga pakreipti tikrovę, pagražinti padekoruoti ją, pakreipti sau norima linkme. Ir tikrai demokratinė šalis, kokia neabejotinai Lietuva yra daugybę metų, na, neįmanoma“, – įsitikinęs Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas A. Gelūnas.

Ir išties projektas numirė tik užgimęs, kelis kartus pažadėjusi nesitraukti Seimo narė D. Šakalienė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pranešė: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“.