BŪTINGĖJE

Popieriniai pajėgumai

Iki rugsėjo 1 dienos Būtingės naftos terminalas krovė 7,5 mln. tonų naftos. Jo metinis pajėgumas nuo statybos pradžios buvo 8 mln. tonų. Formaliai išeitų, kad greičiau nei po mėnesio terminalo krova turėtų būti sustabdyta. To nebus, nes prieš mėnesį, nors ir neatlikus jokios papildomos rekonstrukcijos, terminalo pajėgumas padidintas iki 14 mln. tonų. Kyla tik klausimas, ar intensyviau pradėjęs dirbti terminalas netaps mažiau saugus?

Rusijos naftos gavybos kompanijos „Jukos“ valdomos AB „Mažeikių nafta“ padalinio „Būtingės naftos terminalas“ vamzdynų eksploatavimo tarnybos vadovas Olegas Ukrainecas ir šio terminalo energetinių sistemų ir automatikos vadovas Jonas Dromantas tikino, kad po paskutinės avarijos 2001 metų rudenį įdiegta papildomų saugos sistemų.

Terminalo jūrinėje dalyje pradėtos naudoti brangesnės dvigubo karkaso žarnos, kas pusę metų keičiami anksčiau problemų kėlę laivų švartavimo lynai, modernizuotas ir pats plūduras. Iš „Mažeikių naftos“ bendrovės valdymo pasitraukus amerikiečių kompanijai „Williams International“, Būtingės naftos terminale didesnių organizacinių pasikeitimų neįvyko. Kaip ir anksčiau, terminalo jūrinę dalį aptarnauja ta pati Olandijos kompanija „Smit Okto“. Ji samdo jūrinius vilkikus iš Lietuvos, švartavimo meistrai olandai taip pat keičiami į lietuvius.

Šiuo metu Būtingės naftos terminale statomos dvi papildomos naftos talpyklos po 52 tūkst. kubinių metrų. Rekonstrukcija, kurią numatoma baigti iki 2004 metų sausio 1 dienos, kainuos 19 mln. eurų. Naujos talpos reikalingos dėl to, kad tarp Mažeikių ir Būtingės nutiestas naftos tiekimo vamzdis yra per plonas ir išplaukus vienam tanklaiviui kitą, kol bus pripildyti rezervuarai, galima priimti ne greičiau kaip po dviejų parų. Prie dabar turimų trijų talpyklų po 50 tūkst. kubinių metrų pridėjus dar dvi statomas talpyklas bus užtikrintas beveik nepertraukiamas tanklaivių krovos ciklas.

Naujų talpyklų statyba tiesiogiai nesusijusi su jau padidintais ant popieriaus terminalo pajėgumais. Eksporto pajėgumai padidinti dėl numatyto Būtingės naftos terminalo importo, kuris buvo 6,5 mln. tonų per metus. Būtingės naftos terminalo vadovai tikina, kad prireikus terminalas labai greitai gali būti paruoštas naftos importui. Priminsime, jog Būtingės naftos terminalas ir buvo statomas tam, kad „Mažeikių nafta“ galėtų gauti ir apdoroti ne vien rusišką naftą.

Rusijos kompanijai „Jukos“ įsigijus „Mažeikių naftą“ su Būtingės terminalu, naftos eksportas per Lietuvą Rusijai tapo labai pigus kelias, nes iš laivų imamos rinkliavos nemokamos Lietuvos valstybei. Apie pusę per Būtingę eksportuojamos žaliavos sudaro pačios „Jukos“ nafta, kita - KNK, „Sibneft“ ir mažesnių Rusijos kompanijų nafta.