„Gavau visai neblogą tekstą apie jaunimą, paauglius, maištavimą. Labai tuo džiaugiuosi, ir, manau, visai pasisekė, tad turėčiau nemažai balų gauti“, – sakė Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vienuoliktokė.
Pasiruošti mokiniams buvo skirtos 25 minutės, o tema – atsitiktinė.
„Gavau temą apie santuoką. Tikėjausi geriau pašnekėti, bet jau yra kaip yra. Manau, nėra taip blogai“, – teigė Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vienuoliktokas Rokas.
Dalį temų jau spėjo įvertinti ir mokinius egzaminuojantys pedagogai.
„Tiesą pasakius, mane tekstai šiek tiek nuvilia. Pirmieji tekstai buvo labai paviršutiniški“, – tvirtino Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė Lilija Bručkienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot mokytojos, galimai norėta užduotis palengvinti, tačiau gavosi atvirkščiai. Iš mokinių prašoma remtis literatūriniais kūriniais, bet gali nepakakti laiko atrasti tinkamų interpretacijų.
„Tekstas nedėkingas analizei, nes jame labai mažai apie ką kalbėti“, – tikino L. Bručkienė.
1-ąją lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalį laiko per 30 tūkst. moksleivių. Kalbėjimas užtikrina 30 proc. galutinio egzamino vertinimo, tačiau daugiausiai nerimo mokiniams kelia nuolat tvyranti nežinia dėl egzaminų vertinimo.
„Pakeičia vieną dalyką, pakeičia kitą ir nebespėji gaudytis, kiek ten tau tų balų reikia, kad išlaikytum“, – komentavo vienuoliktokė.
Šių metų abiturientai papildomų 10 balų nebegaus, tačiau ir egzaminą, tikėtina, išlaikyti bus paprasčiau. Pakaks 25 vietoje buvusių 35 balų. Tai reiškia, kad kai kurie išlaikys egzaminą jau iš pirmos dalies ir be streso lauks kitų metų.
„Tai yra laikina priemonė, tik dviem metams, kol vaikai adaptuosis prie pakeistų programų, naujos sistemos ir galės geriau viską išmokti“, – neslėpė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Anot dalies parlamentarų, tiek taškų dalybos, tiek išlaikymo kartelės mažinimas problemų nesprendžia. Prastėjantys egzaminų rezultatai esą jau tampa norma.
„Ar mes tikrai turime taip žemai nuleisti mūsų vidurinio ugdymo kartelę, kad sakytume jau net 25. Tai čia silpnas trejetas ir skaitosi kad išlaikyta. Tai yra labai nesveika mūsų švietimo sistemai“, – aiškino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.
Teismas pripažino, jog ministrė, pernai pridėjusi 10 balų prie egzaminų rezultatų, pažeidė įstatymą. Švietimo bendruomenė jau stebi padarytą žalą – aukštųjų mokyklų sistema išbalansuota.
„Universitetai pasipildė stojančiaisiais, kurie demonstruodavo kolegijų lygio rezultatus, o kolegijos pasipildė profesinių mokyklų potencialiais studentais“, – sakė Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
Anot prorektoriaus, dabar lipama ant to paties grėblio.
„Tai yra savotiškas aukštojo mokslo devalvavimo ženklas bei greitas politinis sprendimas. Ko mes pasigendame – spręsti iššūkius, kurie neleidžia vidutiniams abiturientams pasiekti aukštesnių rezultatų“, – pridūrė jis.
Ko mes pasigendame – spręsti iššūkius, kurie neleidžia vidutiniams abiturientams pasiekti aukštesnių rezultatų.
Tiesa, mokykloms iki šiol trūksta dalies vadovėlių, o mokytojai kasmet kritikuoja egzaminų užduotis. Viceministras savo ruožtu sakė, kad taškų dalybos yra tik laikinas etapas, kol visos šios problemos bus išspręstos.
„Dirbama su užduočių rengėjais, bendradarbiaujama su Latvijos, Lenkijos, Belgijos, Norvegijos egzaminų centrais. Semiamasi patirties, vyksta mokymai egzaminų užduočių rengėjams, kad jie geriau pasiruoštų užduotis, jog šios būtų labiau subalansuotos“, – tikino J. Petkevičius.
Švietimo taryba jau inicijavo diskusijas, ar nevertėtų vėl keisti egzaminų tvarkos. Vienas parlamentarų taip pat žada pateikti ir savo variantą.
„Pasiliekame kelis egzaminus: lietuvių, matematikos ir galbūt dar vieną. Visi kiti būtų metiniai pažymiai, o stojamasis balas susidarytų iš 50 proc. egzaminų ir 50 proc. iš pagrindinių dalykų“, – dalijosi L. Kazlavickas.
LNK.LT primena, kad po dviejų dienų brandos egzaminų sesija prasidės ir dvyliktokams. Jie laikys užsienio kalbos antrąją dalį.
Naujausi komentarai