Išskirtinės teisės

Švyturėlius turi ne vien policijos, greitosios medicinos pagalbos ar priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai, bet ir karo policijos arba svarbius asmenis vežantis transportas.

„Specialiosios paskirties automobiliai keliuose turi išskirtines teises. Tačiau nemaža dalis vairuotojų šių eismo dalyvių atžvilgiu vis dar reaguoja netinkamai ar iš viso nereaguoja. Dėl to kyla eismo nelaimių rizika, nukenčia ne tik eismo dalyviai, bet ir žmonės, kurie laukia skubios specialiosios paskirties automobiliais vykstančių žmonių pagalbos“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Naudotis įjungtais mėlynais arba raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais pagal Kelių eismo taisykles (KET) galima tuomet, kai yra suteiktas specialus leidimas.

Švyturėliai naudojami, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis.

„Jei specialioji transporto priemonė važiuoja tik su įjungtais švyturėliais arba garso signalu – sustoti ir suteikti kelią nereikia, tačiau jei ji įjungia ir garso signalą, ir švyturėlius, vairuotojai turėtų praleisti specialios paskirties transporto priemones. Sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jei įmanoma, ir kelkraštyje. Tai ypač svarbu šviesoforu reguliuojamose sankryžose. Kartais vairuotojai degantį žalią šviesoforo signalą laiko leidimu važiuoti, nepaisydami, kad specialusis transportas signalizuoja“, – teigė V. Katilienė.

Sureaguoja per vėlai

Pasak draudimo bendrovės atstovės, vairuotojams svarbu žinoti ir kitą taisyklę, reglamentuojančią jų elgesį keturių eismo juostų kelyje.

„Jame sustoti privalo ir ta pačia kryptimi važiuojantys, ir priešpriešais važiuojantys automobiliai. Jeigu važiuojame keliu su skiriamąja juosta, sustoti privalu tik ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tačiau važiuojantiems priešinga kryptimi išlieka sąlyga suteikti kelią“, – kalbėjo „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad didelė dalis vairuotojų į specialiosios paskirties transporto priemones sureaguoja per vėlai.

„Draudžiamųjų įvykių scenarijus įvykus eismo nelaimei dažnai parodo vairuotojų atidumo stoką. Dažniausiai susidūrimai įvyksta kitai transporto priemonei persirikiuojant į kitą eismo juostą arba bandant staiga sustoti. Tuomet subraižomi, įlenkiami ar kitaip nukenčia automobilių šonai. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyviausias. Žinodami, kad privalo užleisti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms, vairuotojai kartais reaguoja impulsyviai ir atidžiai neapžiūrėję aplinkos staiga suka į kelkraštį“, – kalba draudikė.

Skubėdami į pagalbą specialiosios paskirties automobiliai neretai patys patenka į bėdą.

„Esame užregistravę atvejį, kai greitosios pagalbos automobilio priekinė dalis paniro į potvynio išplautą vandens pilną pralaidą. Šio įvykio nuostoliams atlyginti rezervavome 30 tūkst. eurų“, – sakė V. Katilienė.

Anot draudimo bendrovės atstovės, nuo 2020 m. už į eismo įvykius patekusių ar juos sukėlusių specialiosios paskirties transporto priemonių žalas išmokėta 55 tūkst. eurų.

Gatvės – per siauros

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) Transporto skyriaus vedėjo padėjėjas Valdimaras Auksorius sakė, kad be švyturėlių ir garso signalo kartais pavyksta nuvažiuoti greičiau nei juos įsijungus.

Be švyturėlių ir garso signalo kartais pavyksta nuvažiuoti greičiau nei juos įsijungus.

„Nuo praeitų metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad specialiosios paskirties transportą kiti vairuotojai turėtų praleisti atlaisvindami jam kelią „eglute“, bet ši tvarka gatvėse negalioja“, – teigė Klaipėdos GMPS darbuotojas.

Pasak V. Auksoriaus, Lietuvos vairuotojai, kaip tinkamai elgtis kelyje, sutikus specialiosios paskirties transporto priemonių, turėtų būti mokomi vairavimo mokyklose.

„Deja, to neišmoksta ir dažniausiai reaguoja spontaniškai: vieni – staigiai stabdo, kiti – tiesiog pasuka į kelkraštį. Yra ir tokių vairuotojų, kurie net nesistengia praleisti greitosios medicinos pagalbos automobilių su švyturėliais ir garso signalu“, – pasakojo Klaipėdos GMPS atstovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą problemą, su kuria skubėdami susiduria greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojai.

„Gatvės yra siauros, todėl dažnai važiuodami pas pacientus matome, kad kiti vairuotojai paprasčiausiai neturi kur pasitraukti, neužtenka vietos važiuojamojoje kelio dalyje“, – patirtimi dalijosi V. Auksorius.

Užmiestyje – paprasčiau

Kaip pavojingiausias specialiosios paskirties transporto priemonių eismo vietas pašnekovas įvardijo miesto gatvių sankryžas.

„Nesvarbu, ar dega žalias, ar raudonas šviesoforo signalas, prieš kiekvieną sankryžą esame priversti pristabdyti automobilį, o kartais – net ir visiškai sustoti“, – tvirtino Klaipėdos GMPS atstovas.

„Jei gatvėje yra dvi eismo juostos, pastebime, kad didžioji dalis vairuotojų dažniausiai renkasi antrą eismo juostą, nepaisydami, kad pirmoji yra pustuštė ir KET nurodo važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Šis vairuotojų įprotis verčia mus važiuoti į priešpriešinę eismo juostą arba dažnai naudoti ilgąsias automobilio šviesas, kai vairuotojai nereaguoja į specialiuosius švyturėlius ir garso signalą. Užmiestyje situacija yra gerokai palankesnė, vairuotojai pastebi iš toli ir dažniausiai užleidžia kelią greitosios medicinos pagalbos automobiliui“, – teigė jis.

V. Auksorius prisiminė eismo įvykį, kurį jam teko patirti vairuojant greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jo nepraleido šalutiniu keliu važiavęs vairuotojas, todėl teko rinktis – arba važiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša galbūt susidurti su kita transporto priemone, arba sulaukti šoninio smūgio iš šalutiniu keliu važiuojančio automobilio.