Rodikliai blogėja

Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr. A. Emeljanovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tik maždaug trečdalis Lietuvos mokinių laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų – kasdien bent 60 minučių skirti vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui.

„Visų pirma, fizinio aktyvumo trūkumas ryškėja susisiekimo ir mobilumo prasme. Užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, jaunuoliai iš taško A į tašką B dažniausiai keliauja viešuoju ar kitokiu transportu, juos automobiliais veža tėvai. Manau, tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio aktyviam laisvalaikiui su vaikais – vakarais ar savaitgaliais kartu važinėti dviračiais, bėgioti, žaisti įvairius žaidimus ar tiesiog pasivaikščioti“, – sako A. Emeljanovas.

Profesoriaus surinkti duomenys rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai pablogėjo apie 30 proc., o raumenų jėga sumažėjo maždaug 15 proc. Vis daugiau laiko praleidžiant prie išmaniųjų ekranų, didėja akių ligų rizika, dažnesnės kaulų, sąnarių ir stuburo problemos. Pasak profesoriaus, vis daugiau Lietuvos moksleivių patiria stresą ir kenčia nuo padidėjusio kūno masės indekso.

Užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, jaunuoliai iš taško A į tašką B dažniausiai keliauja viešuoju ar kitu transportu, juos automobiliais veža tėvai.

Fizinis aktyvumas

Prof. dr. A. Emeljanovas įsitikinęs, kad, norint pakeisti situaciją, svarbiausi veiksniai yra fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, laiko prie ekranų ir pasyvumo mažinimas, žalingų įpročių atsisakymas ir organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų vartojimas. Jo nuomone, svarbus kompleksinis požiūris ir viena kitai neprieštaraujančios žinutės: jei fizinio ugdymo mokytojas stengsis motyvuoti mokinius būti fiziškai aktyvius, o tėvai namuose teigs, kad sportas nereikalingas ir patys nerodys tinkamo pavyzdžio, teigiamo rezultato pasiekti nepavyks.

„Ne mažiau svarbus politikos formuotojų: savivaldybių, ministerijų ir Vyriausybės – vaidmuo. Kuo daugiau finansavimo bus skirta fizinio ugdymo programoms, įvairiems sporto būreliams, aikštynams įrengti ir panašioms iniciatyvoms, tuo fiziškai aktyvesni ir sveikesni bus ne tik paaugliai, bet ir visa visuomenė“, – įsitikinęs profesorius.

Pasak A. Emeljanovo, kadangi per pastaruosius 30 metų Lietuvos moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemą atspindinčio rodiklio – ištvermės testo – rezultatai pablogėjo beveik trečdaliu, visiškai realu, kad ateityje su šiomis ligomis susidurs ir vis daugiau suaugusiųjų. Tiesa, profesorius pripažįsta, kad, tobulėjant medicinai ir plečiantis profilaktinėms programoms, auga ir tikimybė užkirsti kelią ligoms ar bent jau jas stabilizuoti.

Nepamiršti vitaminų

Vardydamas patarimus, kaip pagerinti jaunuolių sveikatą, A. Emeljanovas dar kartą atkreipia dėmesį į PSO rekomendacijas, pagal kurias kasdien būtina skirti mažiausiai valandą vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotėms ir mažiausiai tris kartus per savaitę daryti jėgos pratimus.

Nustačius širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių sumažėjimą, profesorius rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti lauke – užsiimti fiziškai aktyvia veikla, lankyti komandinio sporto: krepšinio, futbolo, tinklinio ar kt. – būrelius. Reikėtų bent tris kartus per savaitę į savo sporto rutiną įtraukti jėgos treniruotes, lankyti individualaus sporto būrelius: lengvąją atletiką, gimnastiką ir pan.

30 proc. – tiek per pastaruosius tris dešimtmečius pablogėjo Lietuvos moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai.

Siekiant sumažinti akių ligų riziką, rekomenduojama reguliariai atlikti akių mankštą – žiūrėti pro langą skirtingais atstumais ir tankiai mirksėti. Taip pat svarbu kas 45 minutes daryti 5–10 minučių trukmės pertraukas akims pailsinti, laikytis saugaus atstumo tarp akių ir ekrano (priklausomai nuo ekrano dydžio, atstumas turėtų būti 25–70 cm.), vengti sauso oro patalpose.

Mokslų daktaras atkreipia dėmesį, kad svarbu užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą ir laikytis kokybiško miego režimo.

„Svarbu vartoti organizmui reikalingus vitaminus ir mineralus: širdies ir kraujagyslių veiklai reikalingas omega-3 riebalų rūgštis, magnį ir kalcį raumenų funkcijai, pantoteno rūgštį ir geležį normaliai protinei veiklai ir energijos apykaitai palaikyti“, – pabrėžia profesorius.