Visgi, pastarajai nesugebėjus priimti sprendimų, Vyriausybės vadovas neatmetė galimybės keisti šio valdymo organo sudėtį.

Apie tai, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje dėl finansinių sunkumų bei visoje Europoje vėluojančių žaliojo vandenilio projektų gali vėluoti keletą metų, valstybės energetikos grupė „Ignitis“ kovą paskelbė metiniame pranešime.

Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas veiklą pradėti galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.

Pasak premjero, sprendimai tiek dėl grupės generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno galimybių toliau eiti pareigas, tiek dėl atsakomybės už vėluojantį strateginio projekto įgyvendinimą prisiėmimą yra valdybos rankose.

Šiandien mes turime akcininkų įstatymą, šiandien mes turime valdybą ir jie turi atlikti savo darbą – jeigu valdyba negebės atlikti savo darbo, tai galbūt bus ir kita valdyba.

„Tą sprendimą arba tą atsakomybę pasvarstyti sprendimą pirmiausia turi priimti įmonių grupės valdyba ir akcininkų susirinkimas. Aš esu išsakęs savo nuomonę – tokia situacija, kokia yra dabar, manęs netenkina, bet, galų gale, mes turime teisinę valstybę, teisinės valstybės principus“, – LNK žinioms antradienį kalbėjo G. Paluckas.

„Šiandien mes turime akcininkų įstatymą, šiandien mes turime valdybą ir jie turi atlikti savo darbą – jeigu valdyba negebės atlikti savo darbo, tai galbūt bus ir kita valdyba“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Politikas anksčiau kalbėjo, jog į pirmojo vėjo parko vystymą „Ignitis“ jau investavo 50 mln. eurų, o nesugebėjusi suvaldyti rizikų bendrovė esą privalo prisiimti įsipareigojimą už žalos valstybei atlyginimą.

„Tokia situacija, mano galva, yra nepriimtina, kai pinigai išleisti, projektas neįgyvendintas, o niekas už tai nėra atsakingas. Tai, beje, ne pirmas kartas, kai taip atsitinka, bet tikiuosi, kad paskutinis“, – akcentavo jis.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui užsimenant apie poreikį dėl viešojo intereso gynimo įgyvendinant vėjo parko projektą pasisakyti prokurorams, Vyriausybės vadovas pažymi, kad spręsti dėl išorinio procesų vertinimo ir galimybės įtraukti teisėsaugą taip pat yra valdybos pareiga.

„Aš tikrai nenoriu jokio papildomo spaudimo daryti ir akcininkų atstovams, ir valdybai“, – sakė G. Paluckas.

Sako, kad Lietuvai nereikia dviejų jūros vėjo parkų

Pirmajam jūros vėjo parkui vėluojant, o antrąjį Vyriausybei nusprendus laikinai sustabdyti, premjeras toliau laikosi nuomonės, kad dėl elektros gamybos ir vartojimo ypatumų realaus poreikio Lietuvai turėti du vėjo parkus jūroje nėra.

„Tai rodo aiškiai modeliuojamas elektros energijos poreikio augimas ir mūsų techninių galimybių pajėgumo augimas. Įvertinus tai, kiek yra išduota ketinimų protokolų ir kiek yra pradėta investicinių projektų žemėje ir pridėjus vieną jūrinį parką, mes savo (elektros energijos – ELTA) poreikį tenkiname iki (…) 2035 m. pilnai“, – dėstė G. Paluckas.

Pasak jo, prie minties tęsti antrojo vėjo parko vystymą grįžti galima būtų per dešimtmetį, atsiradus naujoms elektros eksporto rinkoms, išvysčius žaliojo vandenilio pajėgumus.

„Tačiau priminsiu, kad jūrų parkai yra brangesni nei sausumos parkai, todėl be valstybės pagalbos ar be vartotojų pagalbos per didesnę kainą už kilovatvalandę tokie projektai nėra įgyvendinami“, – pridūrė premjeras.

Antrojo vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė Seimui artimiausiu metu ketina teikti atnaujintas jo sąlygas.

Kaip skelbta, pagal naujas sąlygas planuojama nuo 23 iki 8 metų trumpinti elektros pardavimo sandorio indeksacijos laikotarpį, tokiu būdu projekto kainą sumažinant 500 mln. eurų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.

Paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, jie būtų kompensuojami iš parko rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Ši kaina skaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įtvirtintą konkurso laimėtojo elektros pardavimo kainos rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.

Tokiu atveju konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.