Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad kai kuriais klausimais turi kitokią nuomonę nei prieš metus pradėjusi dirbti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau dėl esminių dalykų esą ginčų nekyla.

– Nesigailite, kad prieš metus parėmėte D.Grybauskaitės kandidatūrą į prezidentus? – portalas 1diena.lt paklausė Vyriausybės vadovo.

– Tikrai nesigailiu. Su Prezidente gana glaudžiai bendradarbiaujame. Galiu pasakyti, kad D.Grybauskaitė per šiuos metus gebėjo gerai atsiskleisti. Manau, Lietuvai pasisekė dėl valstybės vadovės.

– Jaučiate prezidentūros paramą sau ir visai Vyriausybei?

– Pagal Konstituciją esame nepriklausomos institucijos, nebūtinai kiekvienu klausimu turime turėti vienodą nuomonę. Diskutuojame, kartais kokius nors konkrečius dalykus matome skirtingai. Bet esminių, sakyčiau, "tektoninių lūžių" klausimų atveju situaciją matome vienodai.

– Kai susitinkate su Prezidente, kokių ji pasako priekaištų?

– Tikrai nesvajojome, kad Prezidentės vaidmuo per šiuos metus bus tik saldžiabalsis – maždaug, kaip gerai Vyriausybė dirba, valio, audringi plojimai. Yra dalykų, kur mes ir patys matome nepadarytų darbų, kur reikia koncentruoti jėgas. Pavyzdžiui, kova su korupcija, kontrabanda, šešėline ekonomika.

Taip, gauname ir kritikos, ir gauname barti. Bet darbus vis tiek stengiamės padaryti įsiklausę į kritiką, išgirdę pasiūlymus, padiskutavę dėl jų.

– Kadencijos pradžioje atrodė, kad Prezidentės ir Vyriausybės santykiai beveik idealūs. Vėliau atsirado nesutarimų, o kuo toliau, tuo jų daugiau?

– Nevertinčiau, kad yra susidariusi kokia nors kritinė masė tų klausimų, dėl kurių būtų labai didelių nesutarimų. Yra galbūt skirtingi požiūriai į kai kuriuos reikalus.

Pavyzdžiui, dėl žemės. Aš laikausi nuomonės, kad savivaldos stiprinimas yra prioritetinis. Jos nesustiprinsi neduodamas daugiau galių, atsakomybės. Taip mes matėme ir žemės tvarkymo reikalus. Gal nepavyko iki galo išsiaiškinti su prezidentūra, todėl sprendimas buvo priimtas toks, kokį pasiūlė valstybės vadovė.

Dėl paskyrimo į teisėsaugos institucijų pareigas Vyriausybė neturi kokių nors ypatingų galių. Norėčiau palinkėti sėkmės naujam generaliniam prokurorui, kad pavyktų reformuoti instituciją ir sustiprinti jos autoritetą. Bet renkant kandidatus į pareigas įvairiose teisėsaugos institucijose mūsų žinojimas apie teikiamus pretendentus būna gana ribotas. Šiuo atveju aš taip ir sakiau, kad nieko nežinau apie kandidatą į generalinius prokurorus. Pokalbis frakcijoje su juo buvo labai trumpas. Tokiu atveju labai sunku prisiimti atsakomybę už skyrimą į tokias pareigas.

– Sykį pasakėte: "Už valstybės finansų politiką turi būti atsakinga ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas, ir Prezidentė." Čia jai priekaištas, kad ji vengia atsakomybės už finansus ir viską verčia Vyriausybei?

– Ne. Nenoriu leisti susidaryti vaizdui, kad yra kokių nors didelių nesutarimų. Diskusijose Seime kartais pasigendam supratimo, kodėl Vyriausybė ateina su vienokiais ar kitokiais sprendimais finansų srityje. Bet supratimo vis daugiau, net ir dalyje opozicijos.

Su D.Grybauskaite, kaip patyrusia ekonomiste, nors ir diskutuojame apie vieną ar kitą mokestį arba finansinį klausimą, galų gale prieiname prie bendrų sprendimų.

– Užsitikrinote Prezidentės paramą būsimiems rudens sprendimams dėl mokesčių pakėlimo?

– Mes to neplanuojame, tad ir nereikia užsitikrinti paramos.

– Vadinasi, galite garantuoti, kad šį rudenį mokesčiai keliami nebus?

– Šiuo metu tikrai neplanuojame. Matysime, kai formuosime biudžetą.

– Jūsų atsakymas "šiuo metu neplanuojame" glumina. Tas "šis metas" gali baigtis kad ir rytoj. Galite aiškiai atsakyti, ar bus keliami mokesčiai?

– Užtikrinti galiu tik tiek, kad Lietuva nebus praskolinta. Tam turime mažinti deficitą. Tai pagrindinis mūsų tikslas. Prezidentė tai labai gerai supranta ir ne kartą yra sakiusi, kad kelerius metus išlaidauti nebus jokių galimybių.

Toliau yra klausimas, kokiomis priemonėmis pasiekti tuos deficito mažinimo tikslus. Ar dar išlaidas mažinti, ar ieškoti papildomų pajamų, ar iš šešėlio ištraukti daugiau pajamų.

Diskutuojame visais tais klausimais, kartais diskutuojame pernelyg atvirai. Žiūrime ir ieškome sprendimų. Juos randame, kaip rodo mūsų pusantrų metų darbo koalicijoje patirtis.

– Prezidentė jums nepriekaištauja dėl netinkamai įvykdytos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų vadovybių pertvarkos, dėl labai silpno Ministro pirmininko tarnybos kanclerio?

– Na, mūsų požiūriai skirtingi. Aš, pavyzdžiui, nežinau ir nevertinu kitų institucijų kanclerių, kurių nepažįstu. Aš pažįstu Seimo kanclerį. Tikrai manau, kad jis pelnytai vienoje apklausoje pagal profesionalumą buvo pripažintas pirmu. Vertinu ir savo kanclerį Deividą Matulionį, kuris toje apklausoje pripažintas trečiu.

Suprantu, kad žurnalistams yra duona kasdienė ieškoti, kur čia kas susipyko, kur yra didžiausių nesutarimų ar priekaištų.

– Tik nesakykite, kad santykiai su Prezidente idealūs...

– Aš tik noriu priminti, kad žiniasklaida pati nuolat eskaluoja kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, kad A.Kubilius susipyko su Vytautu Landsbergiu. Ir taip jau daugiau kaip dešimt metų. Jau netgi esu pripratęs prie tų piešiamų apokaliptinių vaizdelių apie mano menamus pykčius su V.Landsbergiu.

– Prezidentė nustato užsienio politikos kryptis ir su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Jūs žinote, kokia ji?

– Taip, mes žinome, kokią užsienio politiką vykdome.

Palyginti su ankstesniais laikais, aš matau tam tikrų natūralių pokyčių šioje srityje. Mažiau tam tikrų deklaratyvių pozų, daugiau nuoseklaus darbo. Užsienio politikoje svarbiausias tikslas – užtikrinti Lietuvos geopolitinį saugumą. Tai labai priklausys nuo to, kokia bus tolesnė perspektyva tame regione, kuris yra tarp mūsų ir Rusijos. Matau to regiono potenciją gravituoti arčiau Europos.

Kitas dalykas – į Lietuvą pritraukti užsienio kapitalo investicijų. Tam skiriame irgi daug iniciatyvų.

– O tai, kad mes nusisukame nuo JAV kaip savo didžiausių sąjungininkių?

– Per pastarąjį pusmetį dukart lankiausi JAV, susitikau su prezidentu Baracku Obama ir su valstybės sekretore Hillary Clinton. Nematau čia jokių nusisukimų. Matau pasikeitusią JAV politiką Rusijos ir viso mūsų regiono atžvilgiu. Ką tai reiškia, matome iš tam tikrų pozityvių dalykų. Bet turime visąlaik atidžiai stebėti ir analizuoti situaciją. Tai ir darome.

– Prezidentės paramos Vyriausybei pakaks iki bent jau šio Seimo kadencijos pabaigos?

– Nežinau, ar reikia kelti paramos klausimą. Jis būtų toks – ar mes sutariame dėl esminių politikos dalykų. Aš tą sutarimą matau.

Kad kitąsyk nesugebam įtikinti visuomenės, tai čia yra mūsų klaida ir nepadarytas darbas.

– Kaip paaiškintumėte tokį paradoksą – jus remianti Prezidentė yra populiariausia visuomenėje, o jūsų reitingai yra patys žemiausi?

– Gal gerai, kad taip pasidalijam... (Juokiasi.)

Vyriausybė, ateinanti dirbti tokiu sunkiu metu, turi pasirinkti, ar rūpintis populiarumu, ar darbais, kuriuos turi padaryti efektyviai ir greitai. Šiuo atžvilgiu populiarumas nueina į antrą planą.

Be abejo, visąlaik norisi, kad visuomenė labiau suprastų ir geriau vertintų. Bet galų gale pats sau užduodi klausimą, ar tikrai darai tai, ką reikia daryti? Ir darai tai, ką reikia.