Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad jo Vyriausybė stengsis užkirsti kelią švaistūniškam požiūriui į valstybės pinigus.
„Pradėtas krizės nuniokotų namų remontas“
Ketvirtadienį A.Kubilius pateikė Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą už 2010 metus.
Anot premjero, pernai Vyriausybė tęsė krizės suvaldymo darbus. „Jeigu 2009-ieji buvo gaisrų gesinimo metai, tai 2010-aisiais jau pradėtas krizės nuniokotų namų remontas, o 2011-aisiais turime galvoti apie namų atnaujinimą ir susitvarkymą ilgesniam ir geresniam gyvenimui.
jau pernai šalia kovos su krize buvo daromi sprendimai, klojantys pamatus ilgalaikei Lietuvos ateičiai“, - sakė ministras pirmininkas.
Premjeras išvardijo, jo nuomone, 12 svarbiausiųjų rezultatų, kuriuos 2010 metais pavyko pasiekti „ne tik Vyriausybei, bet ir visiems mums“. „Sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti, rekordiškai augo eksportas, sumažintas biudžeto deficitas, pradėtos esminės pertvarkos energetikos sektoriuje -
sukurta elektros birža ir pradėta dujų sektoriaus reforma, pradėtas realiai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas“, - tokius pasiekimus vardijo Vyriausybės vadovas.
Be to, anot premjero, pernai buvo „pagerintos verslo sąlygos, didėjo tiesioginės užsienio investicijos, paspartintas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas, sumažėjo korupcija, panaikintos apskričių administracijos ir baigta Vyriausybės įstaigų reforma, padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai, šalis pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą“.
Stebėjosi opozicijos kritika
A.Kubilius spėjo, kad opozicija bet kuriuo atveju blogai įvertins Vyriausybės darbą.
„Taip ir girdžiu, kaip skamba tokie ar panašūs teiginiai - Lietuvoje viskas yra arba labai blogai, arba labai labai blogai, Lietuva tiesiog yra nelaimės zona, Vyriausybė tariamai sužlugdė Lietuvą, nes visiškai neišmano ekonomikos ir finansų, ekonominė recesija Lietuvoje buvo sukelta tiesiog neišmintingos Vyriausybės politikos, iš krizės būtų buvę galima išeiti žymiai lengviau, jei Vyriausybė būtų mažinusi mokesčius ir didinusi išlaidas“, - kalbėjo premjeras.
A.Kubilius reiškė nuostabą dėl opozicijos tikro ar tariamo nesusivokimo situacijoje ekonomikos ir finansų srityse.
„Todėl ir Vyriausybės veiklos analizė ir kritika labai dažnai yra visiškai paviršutiniška, destruktyvi arba iš esmės klaidinga, ką rodo ir prieš porą savaičių Vytenio Andriukaičio Seimui pateikta Vyriausybės veiklos analizė. Gerai, kad tokia analizė daroma, bet būtų gerai, kad joje būtų daugiau esmės suvokimo, nes tokio suvokimo stoka ne tik trukdo rasti sutarimą Seime dėl svarbiausių sprendimų, bet ir kenkia opozicijai – tai rodo savivaldos rinkimų rezultatai“, - tvirtino jis.
„Krizė taip lengvai nepraeina“
Premjero teigimu, Lietuva kaip ir kitos Baltijos valstybės pamažu grįžta į tą būseną, kurioje buvo iki krizės, nes tarptautinėse rinkose jau sugrįžta pasitikėjimas Lietuvos finansų sistemos patikimumu.
„Bet krizė taip lengvai nepraeina. Galime džiaugtis, kad labai sparčiai atsigauna eksportas, galime pasidžiaugti, kad šiais metais matysime ir pakankamai spartų bendrojo vidaus produkto, tačiau ir iš praeities patyrimo, ir iš tendencijų kaimyninėse Baltijos valstybėse galime prognozuoti, kad pakankamai aukšta bedarbystė mažės labai lėtai. Kaip rodo bedarbystės dydžiai po 2000 metų krizės, reikėjo keleto metų, kad bedarbystės procentai pasiektų minimumą“, - pastebėjo A.Kubilius.
Kartu jis pabrėžė manąs, kad jau galima teigti, jog sunkiausi krizės išbandymai jau lieka praeityje.
Vyriausybės vadovas pagyrė ir padėkojo Lietuvos žmonėms, kurie per sunkmetį „elgėsi atsakingai ir išmintingai“.
„Pasigirsta raginimai pravalgyti“
Premjeras apgailestavo, kad „jau pasigirsta raginimai ne investuoti, bet pravalgyti“: „Per krizę supratome pragaištingas išlaidumo pasekmes, negi užtenka kelių augimo procentų, kad tą pamirštume?“.
„Euro įvedimas sumažinus biudžeto deficitą iki valdomo dydžio – iki Mastrichto kriterijus atitinkančių trijų procentų - nėra tikslas pats savaime. Biudžeto deficito mažinimas, paprastai sakant taupymas yra investicija į gyvenimą be skolų – į mūsų vaikų ir anūkų gyvenimą be skolų. Tikrai nenoriu, kad užaugę anūkai badytų mus pirštais sakydami – tai jie praskolino mūsų gyvenimą. Gyvenimas skolon yra neūkiškas ir nelietuviškas dalykas“, - kalbėjo A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad pernai opozicija toliau priešinosi taupymui ir išlaidų mažinimui. „Su kuo opozicija kovojo visus šiuos 2,5 metų?“, - klausė premjeras sako kalboje ir čia pat pateikė savo atsakymo versiją: „Ji kovojo su strategija, kuri padėjo mums atlaikyti krizę. Tokia opozicijos laikysena nepadėjo nei šaliai, nei pačiai opozicijai įtikinti rinkėjus, kad taip krizės laikotarpiu reikia elgtis. Tą parodė savivaldos rinkimai“.
Siūlė pasirinkti, kaip gyventi
Primindamas, kad iki kitų Seimo rinkimų dar lieka pusantrų metų, A.Kubilius tvirtino, kad turi būti apsispręsta, kaip bus per tą laikotarpį elgiamasi. „Šiandien visiems mums reikia savęs paklausti – kaip per ateinančius 1,5 metų elgsimės: ar ir toliau opozicija elgsis nekonstruktyviai ir neprisidės prie esminių permainų pensijų sistemoje, energetikoje, kovoje su korupcija. Kyla klausimas ar visiems mums neatsiras noro atsipalaiduoti, pasiduoti pagundai išlaidauti, užmiršti būtinas pertvarkas?“, - sakė Vyriausybės vadovas.
„Ar vis tik bus suprasta, kad laikas atsitokėti, išmokti krizės pamokas ir suprasti, kad gyvenimas pagal išgales nežino opozicijos ir pozicijos – pinigus visi skaičiuoja vienodai ir mūsų visų pareiga siekti, kad niekada daugiau nepakliūtume į išlaidavimo įpūstų ūkio burbulų spąstus. Aiškiai matykime ką turime ir ką galime turėti, jei galvojame apie ateitį ir planuojame ilgam - ir ką turėsime, jei gyvensime vien šia diena“, - pridūrė jis.
Todėl, pasak premjero, „šiemet kalbėsime ir spręsime ne tik 2011 ar 2012 metų reikalus, bet spręsime ir tai, kaip Lietuva gyvens iki 2030 metų“. Nes Lietuva iki 2030 metų, anot A.Kubiliaus, „turi visas galimybes tapti dinamiška, atvira, nebijančia globalios konkurencijos ir gebančia globaliai konkuruoti šalimi, šalimi, kuria visi didžiuosimės ir kurioje visiems bus gera gyventi“.
Naujausi komentarai