„Aš nežinau, ar aš galėsiu ateiti į balsavimą, nes aš turiu labai įtemptą darbotvarkę. (...) Aš jai pernelyg didelių priekaištų darbe neturiu, aš ir patirties iš tikrųjų nelabai turiu su ja dirbant, nes pati kaip premjerė esu tik nepilnus keturis mėnesius. (...) Man tiesiog labai sunku spręsti, galiu tik tiek (pasakyti – BNS), kiek girdžiu iš viešosios erdvės, tai neigiamo nusistatymo visiškai neturiu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Valdančiųjų prašymu Seimas nusprendė dėl N. Grunskienės kandidatūros balsuoti slaptai. Premjerės nuomone, toks būdas – „pats patikimiausias būdas laisvai reikšti nuomonę“.
„Kai (slaptai – BNS) balsuojame dėl personalijų, nėra jokių baimių, kad yra partinė drausmė, pavyzdžiui, kad turi balsuoti vienaip ar kitaip žmonės. (...) Jeigu mes norime demokratinio, laisvo balsavimo, tai slaptas balsavimas būtent yra tas būdas“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kaip rašė BNS, opozicija svarsto, kad slaptas balsavimas rodo, jog valdantieji atmes N. Grunskienės kandidatūrą, ir tai vadina kerštu už teisėsaugos tyrimus vadinamosiose „čekiukų“ bylose.
„Reikia pamiršti tokias etiketes, jų pastaruoju metu klijuojama labai daug. (...) Matyt, kandidatė aplankė frakcijas, atsakė į klausimus ir vėlgi, kodėl slaptas balsavimas? Kad kiekvienas asmeniškai, tuos argumentus išgirdęs, padarytų savo asmeninį sprendimą“, – teigė premjerė.
Opozicija: N. Grunskienės nepatvirtinimas būtų kerštas už „čekiukus“
Opozicija sako, kad jei Seimas nepatvirtins generalinės prokurorės N. Grunskienės antrai kadencijai, tai bus valdančiųjų kerštas už teisėsaugos pradėtus „čekiukų“ tyrimus.
„Manau, kad tai yra kerštas už „čekučius“. (...) Jeigu bus slaptas balsavimas, matyt, kandidatūra bus atmesta, labai tokia didelė tikimybė“, – Seime žurnalistams antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jeigu bus slaptas balsavimas, matyt, kandidatūra bus atmesta, labai tokia didelė tikimybė.
Valdančiųjų prašymu Seimas kiek vėliau nusprendė dėl N. Grunskienės kandidatūros balsuoti slaptai.
Dar prieš balsavimą L. Kasčiūnas abejojo, kad jo frakcija dalyvaus, jei bus balsuojama slaptai.
„Mes labai paprastai sakome, kad jeigu bus atviras balsavimas, tai, kaip ir yra numatyta, mes dalyvausime. Jeigu bus slaptas balsavimas, tikrai mūsų kaip figos lapeliu neprisidengs ir negalės mūsų apkaltinti, kad nepritariame generalinės prokurorės kandidatūrai. Turbūt tokiu atveju mes nedalyvausime balsavime, jeigu bus slaptas balsavimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad slaptas balsavimas rodo jog, valdantieji nusprendė nepalaikyti N. Grunskienės teikimo. Pasak jos, apie tai kalbėta ir pirmadienį vykusiame Seimo frakcijų susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Aš atkreipiau prezidento dėmesį, kad jei bus paprašyta slapto balsavimo, tai reiškia, kad socialdemokratai tokį sprendimą yra priėmę, ir na, kaip matome, tai pildosi“, – sakė ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, liberalai ketina dalyvauti slaptame balsavime ir palaikys N. Grunskienės kandidatūrą.
„Manau, jei N. Grunskienės kandidatūra šiandien Seime bus atmesta, tai tiesiogiai bus dar vienas ir skausmingas antausis prezidentui. Jau buvo toks atvejis su Haroldo Šinkūno kandidatūra, bet tuomet tai buvo tiesiog politinių mainų objektas, kaip mes puikiai pamename. Šį kartą tai tiesiog būtų antausis ir šiaip jau pakankamai skaudus ne tik politiškai, bet ir valstybiškai, nes tokios pozicijos nevertėtų palikinėti tuščios arba su ja žaisti taip, kaip dabar atrodo planuojama daryti“, – kalbėjo liberalų vedlė.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako, kad sprendimas balsuoti slaptai dėl personalijų – normali praktika.
„Frakcija buvo susitikusi su pretendente į pareigas, buvo užduota nemažai klausimų, išgirdome atsakymus ir Seimo nariai apsispręs balsuodami“, – teigė O. Leiputė.
Pasak jos, susitarimų su koalicijos partneriais nepalaikyti N. Grunskienės – nėra, o priekaištų dėl „čekiukų“ bylų valdantieji prokurorei neturi.
„Ne, neturime (priekaištų – BNS). (...) Klausimai buvo užduoti pretendentei šiek tiek kitokio pobūdžio: tiek vertinant viešojoje erdvėje tam tikrus dalykus, tiek dėl pačios veiklos prokuratūros, tai pretendentė į juos atsakė Seimo nariams. (...) Plačių diskusijų (partijoje – BNS) tikrai nebuvo, nuomonės yra labai įvairios ir Seimo nariai balsuos taip, kaip jiems atrodo“, – kalbėjo socialdemokratė.
Slaptą balsavimą palaikė tik valdančiosios koalicijos nariai – socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“.
Seimo statutas numato, kad dėl pritarimo kandidatūrai balsuojama atvirai, tačiau parlamentarai gali nuspręsti kitaip.
Antradienį Seimas ketina apsispręsti, ar pritaria N. Grunskienės skyrimui generaline prokurore antrai kadencijai.
Tokį siūlymą parlamentui yra pateikęs prezidentas G. Nausėda.
BNS žiniomis, jis ragino parlamentarus nerengti slapto balsavimo.
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Kaip rašė BNS, dalis Seimo narių teigia, kad jiems nerimą kelia prokurorų profsąjungos pateikta informacija apie vadovaujant N. Grunskienei galimai nepagrįstai skiriamas tarnybines nuobaudos prokurorams.
Generalinė prokurorė teigia, kad jos vadovavimo metu tarnybinių patikrinimų nebuvo pradėta daugiau nei anksčiau, bet pabrėžė iš prokurorų nuolat reikalaujanti darbo kokybės.
N. Grunskienės vadovavimo laikotarpiu jai ne kartą teko eiti į Seimą ir prašyti panaikinti vadinamosiose „čekiukų“ bylose atsidūrusių parlamentarų teisinės neliečiamybės.
Seimas yra panaikinęs „čekiukų“ bylose įtarimų sulaukusių socialdemokratų Eugenijaus Sabučio, Tomo Martinaičio, taip pat panaikinta ir Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono bei „Nemuno Aušros“ partijai priklausančio Sauliaus Bucevičiaus neliečiamybė.
Prokurorė buvo kreipusis ir dėl socialdemokratų Arūno Dudėno ir Antano Nedzinsko imunitetų, tačiau Seimas neleido patraukti jų baudžiamojon atsakomybėn.
Prokuratūra beveik visoje Lietuvoje tiria tarnybinių lėšų naudojimo pagrįstumą 2019–2023 metų savivaldos kadencijoje.
BNS rašė, kad N. Grunskienė Generalinei prokuratūrai vadovauja nuo 2021 metų. Prieš tai generaliniu prokuroru buvo Evaldas Pašilis.
Anksčiau, nuo 2013 metų, N. Grunskienė vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, daugiau nei dešimtmetį dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
Generalinio prokuroro kadencija yra penkeri metai.
(be temos)