NATO viršūnių susitikime dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė istoriniais pavadino priimtus sprendimus dėl saugumo stiprinimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„Tai yra svarbu, tai yra istoriška. Tai, ko siekė Lietuva, visos Baltijos šalys ir Lenkija, tai šiandien yra patvirtinta“, - penktadienį Velse žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

„Gavome visų 28 valstybių įsipareigojimus ginti mūsų regioną, jei grėsmė iškiltų iš karto ir tai daryti ne dienomis, o valandomis“, - sakė prezidentė.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO atvirai įvardijo Rusiją kaip „agresorę Europoje“ ir kad „strateginės partnerystės  tarp NATO ir Rusijos nėra“. Jos interviu garso įrašą BNS atsiuntė prezidentės spaudos tarnyba.

„Galėčiau blogai pajuokauti - turbūt turime dėkoti tam agresoriui, kuris parodė, kad NATO anksčiau nebuvo pakankamai adekvačiai pasiruošusi ginti Baltijos šalis ir Lenkiją, ir dabar tai yra padaryta“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentės spaudos tarnyba ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad per NATO viršūnių susitikimą penktadienį nuspęsta, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse bus steigiamos NATO vadavietės, kurios užsiims pratybų planavimu ir kolektyvinės gynybos užduočių vykdymu.

Baltijos šalyse taip pat ketinama iš anksto dislokuoti infrastruktūrą ir įrangą, kad būtų geriau pasirengta sąjungininkų atvykimui.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, siekdama įgyvendinti NATO priimtus sprendimus, Lietuva privalės tinkamai paruošti infrastruktūrą, kad sąjungininkų pajėgoms nieko netrūktų.

„Turėsime įgyvendinti batalionų plėtrą, paskirti personalą ir parengti infrastruktūrą būsimai NATO vadavietei bei įrangos sandėliavimui. Be abejo, ir toliau teiksime visą reikiamą paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO kariams,“  – pranešime spaudai teigė ministras.

Anot pranešimo, atsižvelgiant į pasikeitusią Rusijos karinę laikyseną, NATO viršūnių susitikime atnaujinti operaciniai planai mūsų regiono gynybai.