Gyvūnų prieglaudos savanoris Justinas Stašys savaitraščiui „Tėvynė“ pasakojo, kad iš prieglaudos tiek šventiniu, tiek pandemijos laikotarpiais žmonės paima augintinius ir priglaudžia savo namuose.

– Gyvūnų judėjimui įtakos turėjo ir šventinis laikotarpis, ir karantinas. Ar daug augintinių buvo paimta iš Kaimiškio gyvūnų globos namų?

– Negaliu sakyti, kad labai skiriasi nuo laikotarpio, kai apie pandemiją negalvojome. Paimtų gyvūnų skaičius panašus kaip pernai arba užpernai. Tik paskelbus karantiną žmonės skambino ir klausė, ar gyvūnų namai dirba, ar galima pasiimti keturkojį draugą į namus. Dirbame per karantiną, tik žmonių priėmimo sąlygos pasikeitė – atvyksta po vieną ir su apsaugos priemonėmis.

– Tad žmonės kreipiasi ir noriai važiuoja į prieglaudą pasiimti gyvūnų. Ar grąžinimų buvo?

Tik paskelbus karantiną žmonės skambino ir klausė, ar gyvūnų namai dirba, ar galima pasiimti keturkojį draugą į namus.

– Berods, vienas sugrąžinimo atvejis buvo, bet jis susijęs su nelaime šeimoje. Grąžinimų sumažėjo todėl, kad įdiegiame naujovę – atbulinį ryšį su žmonėmis, kurie priglaudžia gyvūnus. Naudodami programą „Messenger“ palaikome ryšį su paimto gyvūno šeimininku ir prašome pateikti informaciją, kaip jaučiasi naujuose namuose priglaustas gyvūnas. Mums atsiunčiamos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Stebime, kaip gyvena iš gyvūnų namų paimti augintiniai. Šis atbulinis ryšys labai padėjo sumažinti gyvūnų grąžinimą į prieglaudą.

– Gal buvo ir daugiau priežasčių, kurios padėjo sumažinti gyvūnų grąžinimą į gyvūnų namus?

– Pastaruoju metu nebeduodame šunų laikyti lauko sąlygomis – pririšti prie būdos. Sužinoję, kad keturkojis bus laikomas lauko sąlygomis, reikalaujame, kad šuniui būtų įrengtas voljeras, tinkamas gyventi lauko sąlygomis. Tik sulaukę iš šeimininko įrodymų, kad įrengtas voljeras, atiduodame augintinį. Bet ir tais atvejais savanoriai palaiko ryšį su žmogumi, priglaudusiu gyvūną.