Privalomas testavimas – ne pabaiga: valdžia ruošiasi diskusijai apie būtinąjį skiepijimą

Testuotis dabar reikės kas savaitę. Išeitis būtų skiepas, tačiau vakcina atėjusiems testuotis atrodo dar didesnė blogybė.

„Pasiskiepijęs vis tiek sirgs kaip sirgo, tik lengvesne forma. Aš noriu pasirinkti, jeigu aš jau susirgsiu, kokia forma man sirgti. Norėčiau, kad būtų pasirinkimas. Man rodos, kad kuo labiau verčia skiepytis, tuo labiau norisi priešintis“, – piktinosi viena vilnietė.

Periodiškas testavimas tampa privalomas nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų, viešojo administravimo darbuotojams, kariams bei žmonėms, kurie dirbs su į Lietuvą atvykusiais nelegaliais migrantais.

Naujai tvarkai įsigaliojus, neišvengta ir nesklandumų. Testavimo punktai apgulti, eilės jau susidarė kelioms paroms į priekį.

Pasiskiepijęs vis tiek sirgs kaip sirgo, tik lengvesne forma. Aš noriu pasirinkti, jeigu aš jau susirgsiu, kokia forma man sirgti.

„Situacija pakankamai įtempta tiek linijoje, tiek mobiliuose testavimo punktuose, kadangi stipriai išsiplėtė tiriamųjų profilaktiškai ir periodiškai žmonių grupės, tai, be abejo, išaugo stipriai ir skambučių srautas į liniją. Vien į tyrimų liniją ateina 10 tūkst. ir daugiau skambučių. Kadangi padidėjo poreikis, tai mobiliuose punktuose vietos yra stipriai užimtos ir kai kur reikia laukti iki keturių ar penkių dienų, kad būtų galima gauti greitąjį antigenų testą“, – kalbėjo 1808 karštosios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė.

„Jeigu teks kur pastovėti eilėse – taip, gali reikėti. Be abejo, jau gavome signalų, kad kai kas bando gudrauti, žymisi save kaip simptominį ir bando tokiu būdu. Tikrai kviečiu to nedaryti, nes gali tekti ir izoliuotis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

O kol dalis įpykusių įvairiausių profesijų atstovų dėsto savo argumentus, kodėl nesiskiepija, šiek tiek daugėja ir atėjusių prie vakcinavimo punkto.

Šiuo metu daugiausia pasiskiepiję medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Mažiausiai – privačios įmonės regionuose.

„Chaoso šiek tiek yra ir mes, kiek įmanoma, stengiamės konsultuoti ir paaiškinti žmonėms, kad yra testavimo ir skiepijimo punktai, kad žmogus gali rinktis – skiepytis arba testuotis ir kur tą padaryti, kad tai kol kas yra visiškai nemokama procedūra“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Kol kas tokie testai nemokami, tačiau valdžia jau svarsto, jog nuo rudens teks susimokėti patiems.

„Žmogus arba darbdavys turėtų padengti tokius kaštus. Bet čia į ateitį žiūrint“, – komentavo A. Dulkys.

Darbuotojai norėtų, kad už testus mokėtų darbdaviai.

Jeigu reikės su kažkuo atsisveikint, tai nebus didelis praradimas.

„Klausimas retorinis, kas turėtų mokėti. Taip, darbdavys gali apmokėti, bet turime suprasti paprastą dalyką – įsisuks kainų didėjimo spiralė. Ar tai bus gerai?“ – retoriškai klausė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

O kol dėl šio klausimo verda diskusijos, jau dabar aišku: testuotis atsisakę galės būti nušalinti nuo pareigų.

„Žmogaus atsakomybės kartelė tokia abejotina. Jeigu reikės su kažkuo atsisveikint, tai nebus didelis praradimas“, – sakė D. Arlauskas.

„Kad nesiskiepija, apie nušalinimą tikrai kalbėti nereikėtų, nes tai jau būtų neteisėta veika“, – teigė I. Ruginienė.

Kol kas skiepijimas neprivalomas, tačiau ir čia valdžia gyventojams jau ruošia staigmeną.

„Rudens sesijai jau ruošiamės diskusijai apie galimybę numatyti tam tikroms veikloms privalomą skiepijimą. Kalba būtų apie medikų bendruomenę, socialinę globą ir pan.“, – kalbėjo A. Dulkys.

O rudens nesulaukus pokyčiai palies ir tuos, kurie norės gauti galimybių pasą. Artimiausiu metu už testus galimybių pasui teks mokėti patiems, be to, bus pripažįstami tik PGR testai.

„Galimybių pasui testų valstybė nebekompensuos“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.

Nuo liepos galimybių pasas reikalingas renginiuose, lankant ligonius ir nuteistuosius. Kavinių, restoranų viduje jų nebereikia.