Vilkino atsakymus

Žurnalistai pasipiktino, kai prokuratūra ilgai vilkino atsakymus į LRT ir užsienio žiniasklaidos užklausas. Galiausiai Generalinė prokuratūra atsakė į šias užklausas, tačiau beveik iškart tą pačią informaciją paviešino kaip savo pranešimą spaudai. Tokiu būdu visuomenė buvo klaidinama dėl informacijos kilmės. Tai pakenkė ilgai LRT ir užsienio žurnalistų vykdytam tyrimui apie Rusijos specialiųjų tarnybų rengiamas teroristines atakas.

LRT Tyrimų skyriaus redaktorė, minėto žurnalistinio tyrimo bendraautorė Indrė Makaraitytė sako, kad įtampa bendraujant su prokuratūra tęsiasi seniai.

„Vietoj to, kad būtų atsakyta į mūsų klausimus, ta informacija buvo paviešinta kaip pranešimas spaudai, tai buvo akibrokštas. Lietuvoje taikoma ydinga praktika, kai, norėdamos nusikratyti atsakomybės, institucijos tyčia taip daro“, – apie žurnalistų kantrybės taurę perpildžiusį įvykį kalba I. Makaraitytė. 

Prokuratūros ir žiniasklaidos tikslai – skirtingi?

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas teigia, kad prokuratūra nepaviešino tyrimo surinktų duomenų – neva jie turėjo iš anksto parengtą pranešimą spaudai, kurį paskelbtų, jei netikėtai prireiktų tai daryti. Jis sako, kad nebuvo planuojama skelbti informacijos jau dabar, nes tam dar per anksti. Jis sako, kad žurnalistinis tyrimas didžiąja dalimi paremtas prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis.

„Prokuratūra yra įpareigota užtikrinti visuomenės saugumą. Žiniasklaidos tikslas yra informuoti visuomenę. Mūsų tikslai ne visada sutampa, žiniasklaidos tikslas nėra padėti mums ištirti nusikaltimus“, – aiškina G. Ivanauskas.

Mūsų tikslai ne visada sutampa, žiniasklaidos tikslas nėra padėti mums ištirti nusikaltimus.

I. Makaraitytė pabrėžia, kad žurnalistai lygiai taip pat dirba dėl Lietuvos gerovės ir jų tikslas nėra trukdyti prokuratūrai.

Įtampa tęsiasi seniai

I. Makaraitytė tokį prokuratūros nebendravimą vadina sistemingu ir piktybiniu. Ji pasakoja, kad prokuratūros Komunikacijos skyrius neatsako į užklausas, nuolat reikia raginti, teirautis, ar klausimus apskritai gavo. Ji sako suprantanti, kad ne visą informaciją prokuratūra gali viešinti, tačiau norėtųsi, kad vyktų sklandi komunikacija, būtų galima pasitarti. Žurnalistai, sako ji, vykdo misiją informuoti visuomenę, kad žmonės žinotų, kas vyksta, ir negyventų iliuzijoje, neva viskas yra gerai.

G. Ivanauskas, kalbėdamas apie minėtą konkretų tyrimą, sako, kad prokuratūra atlieka dešimtis tyrimų, susijusių su nusikaltimais prieš valstybę, todėl žurnalistai neturėtų įsivaizduoti, kad atlikę vieną tyrimą padarė stebuklingą darbą. Jis akcentuoja, kad įstatymai numato, jog, kalbant apie bylas, prokurorai turi teisę spręsti, kiek ir kokios informacijos viešinti, kad visuomenė būtų pakankamai informuota, o tyrimas nenukentėtų. 

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

„Prokurorai neleidžia“

G. Ivanauskas pasakoja, kad kiekvienas tyrimas turi daug stadijų, tarp kurių – ikiteisminis, nusikaltėlių paieška ir suėmimas bei kiti. Atliekant šiuos veiksmus, sako jis, prokuratūra labai sėkmingai bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis, vyksta sklandi komunikacija. Jis pabrėžia, kad kiekviena institucija siekia skirtingų tikslų – vienų tikslas nustatyti ir nubausti kaltuosius, kitų – prevenciškai informuoti visuomenę.

Jis sako, kad institucijos, siekdamos skirtingų tikslų, apsitaria, kada ir kokią informaciją viešinti, kad nė vienai institucijai nebūtų pakenkta.

Nors jis tikina, kad tarpinstitucinis bendravimas vyksta sklandžiai, I. Makaraitytės ir kitų žurnalistų patirtis rodo, kad prokuratūra yra linkusi užimti galios poziciją.

„Mes irgi bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, kurios tiria, ir pagrindinė priežastis, kodėl jos atsisako suteikti informaciją, tokią, kuri niekam nebūtų kenksminga, – neleidžia prokurorai. Jie nustatė tokią komunikacijos politiką, kad jie viską kontroliuoja“, – kalba I. Makaraitytė. 

Žurnalistai turėtų „susivokti“?

Yra ne vienas atvejis, kai Generalinė prokuratūra draudžia viešinti informaciją arba riboja jos prieinamumą. Prieš porą metų žvalgyba išsiaiškino rusų bandymą padegti įmonę Šiauliuose, prokuratūra pusantrų metų draudė tai viešinti ir galiausiai paskelbė pati, paaiškėjus, kad kitą dieną žvalgyba tai praneš savo veiklos ataskaitoje. Prieš beveik metus Vilniuje nukrito lėktuvas, aviacijos tyrėjai per du mėnesius parengė pirmines išvadas, o prokurorai liepė dar keturis mėnesius neskelbti informacijos. Taip pat slepiama informacija apie „Foxpay“ tyrimą. Teisme neleidžiama pamatyti dešimčių milijonų pasisavinimu įtariamo Šarūno Stepukonio. Žurnalistams kyla abejonių, kad visais atvejais galima remtis argumentu, neva paviešinimas pakenks tyrimui.

Be to, sako I. Makaraitytė, prokuratūros Komunikacijos skyrius kartais tiesiog meluoja.

„Kolegos priminė tokią situaciją. Paskambini į Komunikacijos skyrių, skyriaus vadovė pasako, kad prokuroras išvykęs į komandiruotę ir prokuratūra komentarų neteiks. Žurnalistas paskambina į prokuroro kabinetą, jis atsiliepia ir, pasirodo, apie klausimą nieko nežino. Jis pakomentuoja, nes tuo klausimu nėra nieko nekomentuotino“, – pasakoja žurnalistė.

Žurnalistas paskambina į prokuroro kabinetą, jis atsiliepia ir, pasirodo, apie klausimą nieko nežino. Jis pakomentuoja, nes tuo klausimu nėra nieko nekomentuotino.

G. Ivanauskas sutinka, kad tokių atvejų neturėtų būti, bet tai, sako jis, vidinės problemos, kurias prokuratūra tikrai spręs. Taip pat jis sako, kad žurnalistai turėtų „susivokti“, kaip reikia informuoti visuomenę. Siekdama, kad žurnalistai „susivoktų“, Generalinė prokuratūra organizuoja susitikimą su žurnalistais ir kitais žiniasklaidos atstovais, kuriame bus diskutuojama apie informacijos teikimą ir viešinimą.