Kaip skelbiama, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su piktnaudžiavimu.
BNS rašė, kad į STT dėl minėtų orlaivių įsigijimo rugpjūčio pabaigoje kreipėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas.
Jie prašė patikrinti, ar Krašto apsaugos ministerijos sprendimai dėl maždaug 800 mln. eurų vertės orlaivių pirkimo nepriimti pažeidžiant pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir ar juos atliekant nepiktnaudžiauta tarnyba.
Anot politikų, pagal anksčiau patvirtintą planą, turėjo būti modernizuoti šiuo metu turimi orlaiviai „Spartan“, o ne įsigyjami nauji.
„Apklausus liudytojus, išanalizavus Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos ir kitų institucijų pateiktus bei kitus tyrimo duomenis nenustatyta, kad organizuojant karinių transporto orlaivių pirkimą būtų piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, viršijami vadovams ar kitiems asmenims suteikti įgaliojimai, pažeista tokios karinės technikos įsigijimą, viešuosius pirkimus reglamentuojanti tvarka“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Teisėsauga nenustatė, kad kuris nors lėktuvų įsigijimo procese dalyvavęs asmuo buvo suinteresuotas, kad Lietuvos kariuomenė įgytų būtent Brazilijos įmonės „Embraer Defense and Security“ gaminamus orlaivius „C-390 Millennium“, parengiant šiems orlaiviams pritaikytus operacinius reikalavimus, ar būtų gavęs kokios nors asmeninės tiesioginės ar netiesioginės naudos, susijusios su galutiniu sprendimu.
„Nenustačius teisės aktų pažeidimų, tiesioginio ar netiesioginio poveikio pareigūnams ar valstybės tarnautojams ar pačių šių asmenų suinteresuotumo pirkimo rezultatais, nėra pagrindo manyti, kad sprendimas įsigyti minimus orlaivius buvo priimtas iš anksto, neatlikus vertinimo ar pažeidžiant procedūras, ar nesant tokio poreikio“, – teigia prokuratūra.
Į teisėsaugą kreipęsi parlamentarai tvirtino, kad tuometė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė galėjo dalyvauti neoficialiuose ir nedeklaruotuose susitikimuose su galimais gamintojai arba jų atstovais bei tarpininkais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ministerijos vadovybė nėra asmeniškai suinteresuota, jog būtų nupirkti būtent paminėti orlaiviai iš gamintojo „Embraer“.
Abejonių sukėlė ir tai, kad planuojami įsigyti orlaiviai turi reaktyvinius variklius, nors esą „dauguma kitų rinkoje esančių karinių transporto lėktuvų naudoja propelerinius variklius“.
D. Šakalienė savo ruožtu teigė, kad poreikį šiai naujai karinei technikai išsakė kariuomenė. Ji taip pat atmetė įtarinėjimus dėl galimai neoficialių susitikimų, asmeninių interesų bei prie vieno gamintojo priderintų pirkimų sąlygų.
Apie tai, kad Lietuva ketina įsigyti tris „Embraer C-390 Millenium“, viešai pranešta pernai birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.
Sausį VGT nusprendė atidėti naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą.
R. Kaunas nekomentuoja nutraukto tyrimo
Krašto apsaugos ministras nekomentuoja prokuratūros sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių transporto orlaivių „Embraer“ įsigijimo, sako šiuo metu teikiantis prioritetą oro gynybos stiprinimui, o ne orlaivių įsigijimui.
„Įvertinsime. Dabar, aš nenoriu komentuoti šios naujienos, bet prioritetas mūsų dabar yra oro gynybos stiprinimas, ne krovininiai orlaiviai, o oro gynybos stiprinimas“, – žurnalistams pirmadienį sakė Robertas Kaunas.
„Aš niekaip nevertinsiu (prokuratūros sprendimo – BNS), čia jau prokurorai turbūt atliko savo darbą ir priėmė sprendimus, kurie reikalingi“, – pažymėjo jis.
D. Šakalienė: politikavimas padarė žalą
Buvusi krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad braziliškų karinių transporto lėktuvų „Embraer“ pirkimo procesas buvo skaidrus, o dėl jo į teisėsaugą kreipęsi politikai padarė žalą nacionaliniam šalies saugumui.
„Generalinės prokuratūros sprendimas patvirtina tai, ką sakiau nuo pat pradžių: šis pirkimo procesas buvo visiškai skaidrus, teisėtas ir vykdytas be jokio šališkumo. Nors tiesa dabar oficialiai patvirtinta, žala mūsų nacionaliniam saugumui jau padaryta“, – BNS pirmadienį perduotame komentare teigė D. Šakalienė.
„Metus trukusi nepagrįsta šmeižto kampanija, kurios priešakyje buvo patriotais save vadinantys politikai, kaip Laurynas Kasčiūnas ir Giedrimas Jeglinskas, pakenkė ne tik mano reputacijai, bet ir karinėms oro pajėgoms“, – pridūrė ji.
„Nėra jokių abejonių, kad jų nuolatinis spaudimas ir sukurptas skandalas prisidėjo prie šio pirkimo sustabdymo. Nebuvo surastas papildomas finansavimas, todėl įsigijimas tapo neįmanomas. Jie pasiekė savo politinį tikslą, bet už tai sumokėjo Lietuvos kariuomenė“, – dėstė D. Šakalienė.
Pasak jos, sustabdžius pirkimą, Karinės oro pajėgos lieka be modernių transporto pajėgumų, reikalingų bendriems NATO gynybos planams vykdyti, ir bus priverstos toliau kliautis „senais, gendančiais „Spartanais“.
„Teisingoje visuomenėje tie, kurie politines ambicijas iškelia aukščiau nacionalinio saugumo, privalėtų prisiimti atsakomybę už tokias pasekmes. Norėtųsi tikėtis, kad tolesni gynybos įsigijimai nebus stabdomi dėl politikų spaudimo. Kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija privalo greitai ir efektyviai darbuotis, be nepagrįsto persekiojimo“, – kalbėjo politikė.
„Turime nustoti pjudytis tarpusavyje ir telktis dėl Lietuvos gynybos. Tikiuosi, kad didele kaina mano iškovotas 5,38 proc. biudžetas bus visiškai panaudotas gynybai, o ne taps politinių kovų įkaitu“, – pridūrė ji.
(be temos)