Kaip pirmadienį informavo Generalinė prokuratūra, N. Grunskienė ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė praėjusią savaitę aptarė šią problemą su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir ministerijai pavaldžių institucijų atstovais.

Susitikimas inicijuotas po liepos 27-osios generalinės prokurorės kreipimosi į premjerę Ingridą Šimonytę, kuriame minimas konkretus statybų atvejis Klaipėdoje.

Pasak prokuratūros, įsiteisėjus teismo sprendimui griauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, premjerė informuota apie „Aplinkos ministerijos bei šiai ministerijai pavaldžių institucijų pasyvumą vykdant šį teismo sprendimą“.

Šiuo metu, praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo, minimas statinys tebestovi, o atsakingos institucijos, prokuratūros vertinimu, nesiima būtinų veiksmų.

„Daugiau nei metus atsakingos valstybės institucijos, kurios privalėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad įsigaliojus teismo sprendimui neteisėtai pastatytas statinys būtų realiai nugriautas per tris mėnesius, o valstybė vėl galėtų naudotis atlaisvintu žemės sklypu, iki dabar vykdo formalų susirašinėjimą, nurodydamos, kad, neva, trūksta aiškumo, kaip tiksliai turėtų būti griaunamas statinys, kai jis nėra naujas, bet rekonstruotas, ir vengia atlikti joms tiesiogiai pavestas vykdyti funkcijas“, – sakoma prokuratūros pranešime.

2019-ųjų rudenį Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo lengvatine tvarka bei priestato, esančio Klaipėdos K. Donelaičio gatvėje. Ji prašė pripažinti negaliojančiomis visas keturias sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei statybos leidimą rekonstruoti statinį šiame sklype, taip pat – įpareigoti nugriauti pradėtą statyti priestatą bei grąžinti valstybei visą žemės sklypą.

Pernai gegužę įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu panaikinti trys iš keturių Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai, kurių pagrindu sklypo dalys parduotos fiziniams asmenims, leidimas rekonstruoti statinį nurodytame žemės sklype pripažintas negaliojančiu.

Pasak prokuratūros, teismas įpareigojo atsakovę, kurios vardu buvo išduotas statybą leidęs dokumentas, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minimą priestatą, o išlaidas už šio neteisėto statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus paskirstė lygiomis dalimis atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai.

„Šiuo metu, praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo, minimas statinys tebestovi, o atsakingos institucijos, prokuratūros vertinimu, nesiima būtinų veiksmų“, – teigiama prokuratūros pranešime.