„Transparantą paliekame kaip žinutę, kad mes keliamės į Vilnių, o kitiems telieka arti arba pasikarti“, – liūdnai šyptelėjo protestų prieš naujojo Darbo kodekso priėmimą dalyvė Agneta.

Antradienį Lietuvos parlamentas priėmė Darbo kodekso pataisas, liberalizuojančias šalies darbo rinką. Jas dabar turi patvirtinti arba atmesti šalies prezidentė. Prieš naująjį darbo kodeksą protestavusieji jaunuoliai, pasitarę nusprendė, akciją perkelti iš Kauno į sostinę ir toliau savo poziciją garsiai reikšti priešais Vyriausybės rūmus.

„Savaitę stovyklavome Kaune, bandydami kurti spaudimą valdžiai. Tačiau vakar Seimas per vieną posėdį priėmė naują Darbo kodekso redakciją, kuri iš esmės yra dar prastesnė, nei ta prieš kurią protestavome. Vakar iš to pykčio supratome, kad stovyklauti Kaune jau nėra prasmės, ir reikia daryti dar didesnį spaudimą“, – kolegoms vyniojant palapines, situaciją komentavo vienas iš protestų Kaune iniciatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų doktorantas Tomas.

Pasak jo, politikai neatsižvelgė nei į profsąjungų, nei kitų protestavusiųjų reikalavimus. „Balsavimas buvo tiesiog farsas. Atrodė, kad viskas susitarta, parengta iš anksto. Tie pasiūlymai, kurie kreipė pakeitimus darbuotojų naudai, net nebuvo svarstomi, nes nesulaukdavo pritariančiųjų 29 balsų. Viskas, kas naudinga darbdaviams, buvo priimama be jokių diskusijų“, – sakė Tomas.

Protestuotojus supykdė, kad politikai net nesurengė paskutinių trišalės tarybos konsultacijų, o besipriešinusiųjų darbo teisės liberalizavimui, nuomone, kai nėra atstovavimo, nėra ir demokratijos.

Kito protestuotojo nuomone, politikai tiesiog skubėjo. „Jie norėjo atimti galimybę profsąjungoms ir kitiems protestuojantiems susiorganizuoti protesto“, – piktinosi VDU studentas Justas.

Besirinkusieji mantą Kauno protestuotojai, tikėjosi, kad į jų nuomonę atsižvelgs prezidentė, tuo pačiu akcija sulauks ir didesnio visuomenės palaikymo.

„Manau, kad Vilniuje akcija susilauks ir didesnio visuomenės dėmesio, ir galbūt jėgos struktūrų represinių reakcijų. Kalbame apie represijas, nes ta pusė, kuri sėdi Seime, nenori su mumis tartis ir todėl jau per vėlu prašyti leidimų“, – ryžtingai kalbėjo Tomas.

Aktyvistai žadėjo protestą Vilniuje pradėti nuo taikios protesto akcijos, o paskui koreguoti planus pagal palaikymo intensyvumą, žmonių bei valdžios institucijų reakciją.

„Nemanau, kad pavyks pasipriešinti kiekiu, tūkstantinių minių nesurinksime, tačiau bandysime paveikti protesto intensyvumu“, – optimizmu dalijosi Tomas.

Sutvarkę improvizuotą stovyklavietę aktyvistai prisipažino, jog tikisi sugrįžti į Miesto sodą.

„Mes tikrai čia grįšime. Iš savivaldybės paprašėme leidimo kiekvieną dieną čia rengti susirinkimus iki 2025 metų“, – šypsodamasi kalbėjo kita protestų iniciatorė, magistrantūroje studijuosianti Viktorija.

Pasak jos, ši vieta beveik savaitę buvo okupuota ne tik dėl protesto prieš Darbo kodekso priėmimą.

„Bandėme pasinaudoti vieša miesto erdve, kuri priklauso mums visiems. Kiekvieną dieną vyko gyventojų asamblėjos, kuriose tarėmės, kas vyks toliau, buvo rengiamos paskaitos, naktinės filmų peržiūros. Susikūrėme savotišką autonominę zoną, kurioje galėjome spręsti problemas ir kalbėti apie tai kas bus toliau. Mus aplankė daug nepažįstamų žmonių, kurie domėjosi, kurie nešė maistą, palaikė mus, – pasakojo protesto Kaune dalyvė.

„Jeigu protestas prieš darbo kodeksą šioje vietoje realių rezultatų nedavė, tai bandymas su skirtingais žmonėmis gyventi vienoje erdvėje ir kalbėtis apie kasdienes problemas visiškai pavyko“, – sakė Viktorija.