Panevėžyje, Senamiesčio g. pradėtos individualaus namo statybos atvėrė šimtmečių paslaptį. Statybininkų išraustame dešimties arų sklype jau kone mėnesį mėtosi kadaise čia palaidotų žmonių kaukolės ir kaulai.

Išrausė palaikus

Leidimą statyboms istorinėje miesto dalyje nesuderinęs su paveldosaugininkais savo nuožiūra išdavė Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis. Valdininko klaida sklypo savininkams gali kainuoti dešimtis tūkstančių litų – atsivėrus ištisam kapinynui paveldosaugininkų sustabdytas statybas tęsti bus leidžiama tik atlikus archeologinius kasinėjimus.

Už savavališkai išduotą leidimą Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys S.Matulį nubaudė 3000 litų administracine bauda, tačiau kapinyną statybų aikštele leidęs paversti valdininkas savo nekaltumą siekia įrodyti teisme.

Pribloškė ciniškumas

Apie Senamiesčio g. statybvietėje besimėtančius žmonių kaulus Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui prieš mėnesį pranešė ne juos išrausę statybininkai, o dėl kapinių išniekinimo susirūpinę senieji gatvės gyventojai.

„Mane nustebino žmonių ciniškumas. Statomo namo savininkė pareiškė, kad galvojo, jog mėtosi gyvulių kaulai, nors akivaizdžiai matėsi, kad tai – žmonių palaikai“, – „Sekundei“ pasakojo padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas.

Pasak jo, namo pamatus kloję darbininkai atkasė ne pavienius palaikus, o kelių šimtmečių senumo kapinyną.

Paveldosaugininką stebina ne tik statybininkų ir namo savininkų, bet ir valdininkų abejingumas protėvių atminimui.

Kadangi Senamiesčio gatvė įrašyta į miesto istorinės dalies teritoriją, leidimą statyboms Savivaldybės architektas galėjo išduoti tik pritarus paveldosaugininkams. Tačiau jis buvo duotas apeinant paveldo saugotojus.

Įtaria nusikaltimą

Atsitiktinai paveldo apsaugos specialistams sužinojus apie išraustas kapines, statybos darbai sustabdyti. Pasak A.Umbraso, leidimą statyboms savavališkai išdavusi Savivaldybė privalo pasirūpinti, kad teritorijoje būtų atlikti archeologiniai kasinėjimai, ir nuspręsti dėl teritorijos tolesnės apsaugos.

Tačiau į tokį paveldosaugininkų reikalavimą Savivaldybės atsakymas buvo kategoriškas: ji nesiims saugoti atkastų istorinių miesto kapinių.

„Objektas tiesiogiai susijęs su Panevėžio kūrimusi. Savivaldybei turėtų būti garbės reikalas šitą teritoriją ištirti, patikslinti buvusių kapinių ribas“, – stebisi A.Umbrasas.
Kada bus pasirūpinta jau kone mėnesį statybvietėje besimėtančiais žmonių kaulais,  pasak vedėjo, priklausys tik nuo Panevėžio valdininkų moralės.

„Savivaldybės aplaidumas ir faktas, kad nusižengta teisės aktams, akivaizdūs. Tačiau ar nepranešę apie besimėtančius palaikus ir toliau tęsę darbus statybininkai taip pat nepadarė nusikalstamos veikos?“ – svarsto A.Umbrasas.

Neturi pinigų

Atsivėrus kapinynui namo statybų nebegalinti tęsti panevėžietė Liubovė Baranauskienė skaičiuoja tūkstantinį nuostolį. Moteris teigia į namą jau investavusi mažiausiai 40 tūkst. litų, vien Savivaldybės išduotas leidimas jai kainavo 800 litų.

„Mano bobutė šimtą metų toje vietoje gyveno. Ir dirbom, ir pamazgas pylėm – niekam nerūpėjo, kad ten kapinynas. Kai sudegė namas ir sumanėm naują statytis, Savivaldybė, išduodama leidimą, net neužsiminė apie kapines“, – piktinosi L.Baranauskienė.

Moters nuomone, būtinus archeologinius tyrinėjimus turėtų apmokėti ją į keblią padėtį įvariusi Savivaldybė. Miesto biudžetui tai kainuotų apie 30 tūkst. Lt. Tačiau valdininkai viliasi, kad greičiau tęsti statybas suinteresuoti sklypo savininkai patys atvers pinigines.

„Žinau, kad reikia atlikti archeologinius kasinėjimus. Savivaldybė tam lėšų neturi ir nežino, kur gauti. Deramasi su sklypo savininku, gali ir jis apmokėti. Aišku, jei  atsisakys, bus ieškoma kitos išeities“, – aiškino Savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė.

Abejingų reta

A.Umbrasas spėja, kad ant Senamiesčio g. prieš kelis šimtmečių veikusių kapinių stovi ne vienas privatus namas. Jo nuomone, teritoriją ištyrus ir perlaidojus ten besiilsinčių protėvių palaikus, būtų galima leisti žmonėms ir statytis, tačiau vedėjas abejoja, ar daug atsiras norinčiųjų gyventi nors ir vaizdingoje, tačiau – buvusių kapinių vietoje.

Paveldosaugininkams ne kartą teko iš ant kapinių pastatytų sodybų savininkų išgirsti abejonę, kad atsivėrus amžių paslapčiai verčiau ieškoti kitos gyvenamosios vietos.
Cinikų, nekreipiančių dėmesio į besimėtančius žmonių kaulus, paveldo puoselėtojai retai tesutinka.

A.Umbrasui įstrigo Biržų rajone vienkiemį įsigijusio šeimininko pagarba protėviams. Vėlų rudenį kieme kasdamas griovį žmogus atvėrė šimtametes kapines. Tuojau po Vėlinių atvažiavę archeologai apstulbo išvydę nuklotą degančiomis žvakutėmis kiemą.

Privatizuoti neleis

Ant Nevėžio upės kranto Senamiesčio g. senųjų miesto kapinių bei pirmosios Panevėžio bažnyčios teritorija buvo nustatyta dar 1998-aisiais. Tačiau, A.Umbraso nuomone, tai buvo padaryta skubotai, netgi neatlikus jokių archeologinių tyrinėjimų.

„Visada buvo abejonių dėl tuomet nustatytų ribų pagrįstumo ir buvo tik laiko klausimas, kada ta problema iškils“, – pripažįsta paveldo saugotojas.

Šventvagyste A.Umbrasas vadina ir sovietiniais laikais buvusio šimtamečio kapinyno teritorijoje pastatytą vaikų darželį, dabartinį M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus pastatą. Prieš šešerius metus miesto 500-ojo jubiliejaus proga kažkam juokingai pasirodžiusį pasiūlymą nugriauti ant protėvių kaulų pastatytą statinį A.Umbrasas vertina kaip rimtą ir racionalią idėją.

„Tačiau mane ypač stebina pastarąjį pusmetį Savivaldybės pareikštas noras senąją kapinių teritoriją padalyti ir privatizuoti. Juk miestui ši vieta turėtų būti šventa“, – mano paveldosaugininkas.

Nuojauta neapgavo

Paveldo apsaugos specialistams apie makabrišką radinį statybvietėje pranešusi Senamiesčio g. senbuvė Marija Paraščiakienė pripažįsta seniai įtarusi, kad gali būti sudrumsta protėvių ramybė.

„Dar rudenį, kai pamatėme, kad griaunamas sudegęs namas ir ruošiamasi statyboms, kilo mintis, kad reikia stebėti, ką iškas klojant pamatus“, – pasakojo M.Paraščiakienė. Balandį, prieš pat Velykas, gatvės gyventojai jai ir paskambinę, kad jau kasama žemė. Senbuvės nuojauta neapgavo – atlėkusi į statybvietę išvydo po visą 10 arų sklypą besimėtančius žmonių kaulus.

Panevėžietė pripažįsta negalinti suvokti, kodėl Savivaldybė užsimerkė akis prieš istoriją ir išdavė leidimą statyboms neištyrusi teritorijos.

„Visi nutuokėm kad toje vietoje buvusios kapinės. Dar net yra gyvųjų, kurių artimieji  toje vietoje palaidoti. Nuostabu, kad Savivaldybės architektas padarė tokią klaidą. Kaipgi taip nesaugoti mirusiųjų atminimo, kaip gali neberūpėti mūsų žemė ir kur mūsų protėviai guli“, – stebėjosi M.Paraščiakienė.