Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą. Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.

„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje vėlų sekmadienio vakarą sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus balsus visose apylinkėse. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.

Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.

Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų  Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.

Organizatoriai dėl žlugusio balsavimo labiausiai kaltino Seimo parinktą laiką, nes daug žmonių šiuo vasaros metu atostogauja ar savaitgalius leidžia ne namie.

„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vasaros vidurys nėra jam pats palankiausias laikas“, - BNS sekmadienio vakarą teigė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.

Politikos ekspertai sutiko, kad atostogų metas sumažino rinkėjų aktyvumą, tačiau pažymėjo, jog didelė dalis piliečių sąmoningai boikotavo referendumą.

„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Referendumo kritikai pasveikino rezultatus.

„Šis referendumas buvo labai geri skiepai Lietuvos visuomenei. Nuo visokio gręžiojimosi atgal“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Seimo narys liberalas Remigijus Šimašius.

Aktyviausiai referendume dalyvavo Ignalinos rajono gyventojai - čia savo valią pareiškė 23,78 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo 8, 29 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Didžiuosiuose miestuose aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis - Vilniuje balsavo 11,44 proc., Kaune - 13,77 proc., Klaipėdoje - 12,32 proc. rinkėjų.
Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.

Referendumas neįvyko dėl nepalankaus laiko, sako jo iniciatoriai 

Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, nes buvo organizuojamas netinkamu laiku, mano referendumo iniciatoriai.

„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, - BNS sekmadienio vakarą teigė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.

Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė išleido 13 mln. litų ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos.

„Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo gąsdinami - du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, - kalbėjo J.Panka.

Vienas iš referendumo sumanytojų Pranciškus Šliužas BNS aiškino, kad atsižvelgiant į referendumo laiką piliečių pasyvumo apskritai nereikėtų komentuoti. Jis taip pat tikino, kad gyventojai buvo prigąsdinti ir dezinformuoti.

Anot jo, žmonės Lietuvoje yra „deja, dar per silpni išsiaiškinti Konstitucijos sandarą“, todėl ir atėjusieji balsuoti galėjo lengvai suklysti.

„Balsavimo rezultatas visiškai neatspindi realios situacijos dėl painiavos. Net paaiškinimai buvo žmonėms - ar tu nori parduoti žemę, ar nenori. Ne? Na tai ir parašė ne. Dėl šito mes net nesiginčykime ir net neanalizuokime to, nes čia buvo eilinis klaidinimas“, - dėstė P.Šliužas.

Pasak J.Pankos, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais būdais.

„Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą. Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių. Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo žodžio“, - sakė J.Panka.

Politologas R.Vilpišauskas: daug gyventojų pilietinę poziciją išreiškė nebalsuodami

Didelė dalis Lietuvos piliečių išsakė savo pilietinę poziciją neateidami į referendumą, kuriame sekmadienį užfiksuotas rekordiškai mažas aktyvumas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.

Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.

Dėl P.Šliužo elgesio per debatus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas

Policija svarsto galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš referendumo dėl žemės iniciatorių Pranciškaus Šliužo elgesio per debatus penktadienį.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą sakė, kad yra gautas skundas dėl jo pareiškimų per debatus, kuriuos transliavo LRT televizija.

„Aš kalbu apie pranešimą apie užvakarykštę laidą per Lietuvos televiziją, kuomet vienas iš laidos dalyvių iš tikrųjų, manau, tikrai pakankamai neatsakingai žarstėsi tam tikrais kaltinimais ir raginimais, ir galimai tikrai bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, - sakė R.Požėla.

P.Šliužas šiuose debatuose, be kita ko, pareiškė, kad visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti.

„Galiu pakartoti lietuvių klasikos filmo „Niekas nenorėjo mirti“, kai Marcinkus gavo laišką - arsi sovietams žemę, nudėsim kaip šunį. Galiu pakartoti, man labai patiktų posakis - parduosi užsieniečiams žemę, nušausim kaip šunį. Man labai patiktų“, - debatuose sakė P.Šliužas.

Jis sekmadienio vakarą BNS aiškino niekas negrasinęs, o tik paralele su filmu „Niekas norėjo mirti“ išreiškęs referendumo iniciatorių nenorą mirti beprasmiškai.

„Jeigu niekas nesupranta literatūros, tai tada aš bejėgis. Sudoroti Šliužą - aš laukiu jau seniai šito momento, kada gi prasidės. Prasidėjo, tvarkoje“, - dėstė P.Šliužas.

R.Požėlos teigimu, dar vienas pranešimas, kuris „balansuoja ant ikiteisminio tyrimo ribos“, susijęs su įžeidžiamo pobūdžio komentarais elektroninė erdvėje.

Iš viso policija yra gavusi 21 pranešimą apie galimus pažeidimus, susijusius su referendumu.

Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, paskelbti užsidarius rinkimų apylinkėms.